Klausimas "Lukoil Baltija“ vadovui Ivanui Paleičikui: Kodėl taip brangiai pardavinėjate degalus?
Kodėl vėl brangsta degalai? Juk pastaraisiais mėnesiais pasaulio nekrečia nei gamtos, nei politiniai-kariniai kataklizmai. Ekonomistai visada suras pateisinimą kainų šuoliams: jei pigi nafta - būtinai bus apkaltintas brangus auksas, jei ir auksas pigus - būtinai kaltos liks akcijų biržos. Bet šiaip dažniausiai lieka kaltas žmogelis, pilantis degalus į savo automobilio baką. Šventa tiesa - brangu dėl to, kad pilasi. Kodėl brangūs degalai? - šįsyk kalbėjomės su bendrovės „Lukoil Baltija“ vadovu Ivanu PALEIČIKU.
- Nuo ko išties priklauso benzino kaina: karų, stichinių nelaimių, ekonominės krizės?
- Jeigu aš žinočiau, nuo ko priklauso degalų kainos, man nereikėtų dirbti!
Nafta ir naftos produktai yra skirtingi verslo segmentai ir niekas nežino, kas reguliuoja jų kainas. Mūsų įmonė parduoda naftos produktus, kurių kaina priklauso nuo didmeninės kainos, prie kurios ir mokesčių pridedame savo antkainį. Jis, beje, sudaro net mažiau nei 10 proc. benzino litro kainos, o per metus vidutiniškai siekia 7-8 proc.
Degalų pardavėjų gaunama kaina nėra ta, kurią matote degalinėse ant stulpo, o gerokai mažesnė. Visi mūsų klientai juridiniai asmenys turi nuolaidas, ir nemažas. Pusė fizinių asmenų taip pat naudojasi lojalumo kortelėmis, tad visas benzinas parduodamas gerokai pigiau, nei atspindi skelbiamos kainos.
Gal čia ir komercinė paslaptis, bet nuo litro degalų „Lukoil“ antkainis siekia tik apie 25 centus. Degalų pardavėjų antkainiai gerokai mažesni nei daugelio kitų prekybininkų, kurie tikriausiai be 20 proc. antkainio ir nedirbtų. Jeigu tik negauna tų 20 proc., prekybos tinklai iškart šaukia „Karaul!“ („Sargyba!“ - rus.). O mes išmokome gyventi ir su tokiu antkainiu - ir užsidirbti, ir žmones išlaikyti.
Tik degalinėms nuolat kuriamos vis naujos problemos - tai alkoholį pardavinėti uždraudė, tai vaistais prekiauti neleido. Degalinės Lietuvoje jau neturėtų dirbti naktimis, o tai reiškia - nauji bedarbiai. Iš viso per kelerius krizės metus mes buvome priversti savo darbuotojų sumažinti nuo 2500 iki 1200.
Šiandien Lietuvos degalinė negali būti tokia kaip sovietiniais laikais, kai jose prekiauta tik tepalais. Degalinėse žmonės jų dabar neperka, nes vairuotojai patys tepalų beveik nekeičia, tam yra servisai.
Ir visame pasaulyje degalinės jau nėra tik degalinės, o normalios prekybos vietos. Juk iš „Statoil“ degalinių tinklą Lietuvoje nupirko kanadiečiai, kurie daugiau užsiima mažmenine prekyba nei kuru. Į degalines kaip pagrindinės prekės seniai atėjo dešrainiai, gėrimai ir t.t.
Kodėl visos naftos kompanijos Europoje jau pardavė savo mažmeninius tinklus - degalines? Todėl, kad ant jų tiesiog visi užgulė, kad benzino pardavėjai neva per daug uždirba. Pačios „Lukoil“ mažmeniniame tinkle iš viso dirba apie 30 proc. žmonių, o uždirba pelną tik keli procentai. Tai jau sukelia net socialinę problemą, todėl didieji naftininkai mažmeninę prekybą parduoda privatininkams.
Tad negaliu pasakyti, ar benzino didmeninė kaina priklauso nuo naftos kainų šuolių, nes net ir naftininkai, kurie išgauna naftą, jokios įtakos pasaulinėms naftos kainoms neturi.
- O kas tuomet tas kainas nustato ar sugalvoja?
- Tai daro didžiulės finansinės struktūros, kurios nebeturi kur įdarbinti savo didelių pinigų, ir juos kiša į naftos ateities sandorius. Už kažkada ateityje išgausimą naftą jau seniai sumokėta, todėl laisvos jos beveik nėra.
Tai yra puiki terpė ir nustatyti kokias nori kainas. Vieną kartą tie spekuliantai sako, kad kaltas žemės drebėjimas, kitą - uraganas ar kokie nors neramumai Afrikoje. Spekuliantai sukuria visokias priežastis, o mes neturime kito pasirinkimo.
Todėl vėl prisimenu mūsų ir kai kurių kitų šalių kvailų politikų kalbas apie įsivaizduojamą energetinę nepriklausomybę. Ją irgi juk valdo tie patys spekuliantai, kurie sėdi prie reikiamų kompiuterių. Ir kyla kitas klausimas - kiek iš tikrųjų žmonių valdo šį pasaulį?
- Sklinda gana įtikinamos legendos, kad valdo tik 300, t.y. slaptasis „Komitetas 300“?
- O man atrodo, kad net mažiau jų yra. Kai daug valdančių, tai daug ir problemų. Jeigu kartais mums atrodo, kad žmonija kažkur eina iš proto, tai tik ne šitie valdantieji ponai. Jie tikrai viską daro su protu. Gal ir mūsų valstybės vadovams jau senokai patarta, kad reikia nieko neveikti, nedirbti, nesistengti dėl Lietuvos tol, kol ji taps tuščia atvykėliams, kuriems reikia naujų žemių kolonizuoti.
Lietuva jiems itin patraukli kaip žemė, iš kurios Vyriausybė ekonomiškai veja tikruosius šeimininkus. Ir naujakuriai pas mus jau veržiasi visu tempu. Taip važiuoja, kad man pasidarė baisu.
- Iš ko sprendžiate?
- Daug skraidau, dažnai lankausi darbo reikalais Maskvoje. Ir ką matau lėktuvuose, kuriais grįžtu į Vilnių? Juose jau pasijuntu, lyg būčiau kur Vidurinėje Azijoje, kokiame nors Tadžikistane. Ir praėjusią savaitę skrido pilnas lėktuvas tokių keistų žmonių su didelėmis barzdomis, kalbančių azijiečių kalbomis.
Žinokite, lietuviai, kad jūsų žemė tokia ištuštėjusi ilgai nebus ir tie azijiečiai skrenda jos užimti paprastu ir taikiu būdu. Jie važiuoja masiškai ir apsigyvens pas mus visam laikui, ims daugintis. O daugintis jie sugeba kur kas greičiau nei lietuviai ar rusai. Lietuviai nuo tų kolonistų tiesiog uždus.
- Kodėl mūsų valdžia to nemato, o net, prisidengdama kažkokiomis ES sugalvotomis tolerancijos taisyklėmis, skatina svetimšalių imigraciją?
- Todėl kad kiekviena mūsų valdžia sprendžia tik labai trumpalaikius savo reikalus. Vienas galvoja apie pensijas, kitas apie kelius, o jokios perspektyvos, nacionalinės strategijos nėra. Kai nėra aiškaus plano, tai jaunimas ir nenustos važiuoti iš čia. Jauni lietuviai baigia mokslus ir išskrenda. O ką jiems veikti, jei baigus institutą nėra darbo? Jau viena karta turbūt ir išvažiavo, bet kiti gal važiuos dar anksčiau - po mokyklos?
Mūsų valstybės vadovai apskritai nežinia kuo užsiima ir ekonomikoje. Pavyzdžiui, akcizus keliančios vyriausybės tiesiai skatina degalų vartojimo mažėjimą, tai didina nedarbą, kelia visas likusias kainas ir stabdo ekonomiką. Visi dviračiais ar elektromobiliais gi nevažiuos, nevažiuoja ir patys politikai, kurie tai siūlo.
Per pastaruosius 5 metus Lietuvoje benzino vartojimas sumažėjo per pusę - nuo 500 tūkst. tonų iki 260 tūkst. tonų per metus.
Mūsų politikai čia bjauriai persistengė. ES direktyva numatė akcizus benzinui didinti iki 1500 litų už 1000 litrų nuo 2013 metų, bet mūsiškė valdžia ėmėsi iniciatyvos ir savo piliečiams degalus pabrangino dar 2009-ųjų sausį. Dyzelino akcizą iki 1140 litų už 1000 litrų taip pat Briuselis prašė didinti tik nuo šių metų, tačiau mes pasistengėme jį pabranginti nuo 2009-ųjų.
Dar baisiau yra su automobilinėmis dujomis - ES direktyva reikalauja tik nuo 2013 metų sausio 1-osios taikyti 432 litų akcizą už 1000 litrų, kai Lietuva dar nuo 2009 metų sausio 1-osios įvedė net 1050 litų akcizą. Va tokia yra mūsų valstybės politika.
Kodėl Lietuva visada stengiasi bėgti prieš ES garvežį kone nusisukdama sau sprandą - ar mes esame tokie turtingi, kad galime taip skriausti savo gyventojus vykdydami Europos planus?
- Gal degalų vartojimo sumažėjimas yra kontrabandos įtaka - žmonės degalų įsipila Baltarusijoje, Rusijoje, kur ir netoli, ir pigiau?
- O apie kokią kontrabandą kalbame? Jeigu valdžia leidžia įvežti pigius degalus iš kitur ir žmonės tuo naudojasi, tai jokia kontrabanda. Jeigu aš gaučiau minimalų atlyginimą, irgi važiuočiau benzino į Baltarusiją, kad sutaupyčiau šeimai, galėčiau gyventi normaliau. Turėčiau savo sunkvežimį - vežčiau daugiau. Kai žmonės perka sau, nėra kontrabanda.
- „Lukoil“ yra stambi naftą išgaunanti bendrovė, bet kodėl Lietuvoje parduodamas jūsų benzinas kainuoja tiek pat, kiek iš Mažeikių gamyklos, kurią valdo savo naftos neturintys lenkai?
- Todėl, kad aš 100 proc. naftos produktų perku iš tų pačių Mažeikių. Man brangiau būtų pervežant geležinkeliu, mokant benzino muitus. Todėl būtų pigiau benziną atsivežti net iš Švedijos ar Suomijos. Pernai mes tapome geriausiai mažmeninėje prekyboje dirbančia „Lukoil“ įmonių grupės organizacija.
Visas benzinas Lietuvos degalinėse yra iš Mažeikių, nėra jokios konkurencijos, o brangiau mokame ir už senas, ir už naujas klaidas. Apie tokią jau kalba naujasis finansų ministras Rimantas Šadžius, kuris sako, kad reikia didinti akcizus degalams, nes trūksta lėšų keliams. Pralaimės visi vartotojai ir valstybės kišenė, kuri pasiims kapeiką, nors vietoj to būtų uždirbusi litą.
- Kodėl vėl norima didinti akcizą dyzelinui?
- Gal prieš 20 metų, kai benzinas dar buvo technologiškai švaresnis nei dyzelinas, visi lengvieji automobiliai buvo varomi tik benzinu. Kadangi tai buvo prabangos prekė, tai ir akcizai tuomet benzinui buvo didesni kaip šiandien. Tada dyzeliniu kuru važiavo tik sunkvežimiai, darbinis transportas, kuris vežiojo ir duoną, o vežioti duoną tuomet niekas neleido brangiais degalais, nes ir ji būtų tapusi brangi.
Ilgainiui dyzelinas tapo kokybiškas ir vis daugiau lengvųjų mašinų buvo gaminamos dyzeliniais varikliais. Tai matydami politikai nusprendė papildomą kapeiką paimti ir iš dyzeliną perkančių vairuotojų, juk benzino vartojimas sumažėjo.
Jau girdėjau, kaip rengiamus didesnius akcizus dyzelinui reklamuoja mūsų eurokomisaras Algirdas Šemeta. Jis sako, kad dyzelinas ne toks švarus ekologiškai, labiau teršia gamtą, todėl ir akcizai jam turi būti didesni. Bet juk galima žmonėms ir tiesą pasakyti: mes norime nulupti daugiau pinigų iš tų, kurie vartoja dyzeliną. Taip būtų bent sąžiningiau, nes tie akcizai neturi nieko bendra su ekologija - benzinas gamtą teršia tiek pat kiek ir dyzelinas. O išties jie tik nori ištraukti iš žmonių tuos pinigus, kurie dar neištraukti. Tiesa, Lietuvos politikai savo piliečių „naudai“ jau pasistengė pirma laiko - prieš ketverius metus, nei liepia ES.
Rašyti komentarą