Steigti naujas socialines įmones uždraudusius ir prieš visą sistemą užsimojusius Seimo politikus verslininkas kaltina siekiant sutaupyti labiausiai pažeidžiamų Lietuvos piliečių sąskaita. Pasak N.Briedžio, ši sistema kasmet sukuria apie 700 naujų darbo vietų, jų skaičius jau perkopė 7 tūkst. Pernai gavusios iš valstybės 23,8 mln. eurų paramą, 162 socialinės įmonės ir jų darbuotojai sumokėjo valstybei daugiau kaip 32 mln. eurų mokesčių, įskaitant PVM.
Paklaustas, ar skaidri šių įmonių veikla, N.Briedis tvirtino, kad jos labai dažnai tikrinamos, iš daugiau kaip 160 bendrovių tik vienai buvo panaikintas socialinės įmonės statusas. Esą dėl pavienių piktnaudžiavimų nereikėtų griauti visos sistemos, o įsigaliojus Seime svarstomai tvarkai būtent taip ir nutiksią.
Pasak jo, jau vasaros pradžioje į gatvę teks išvaryti apie 3 tūkst. dirbančiųjų patalpų valymo sektoriuje, nes pagal naują tvarką neįgaliesiems bus uždrausta dirbti kitos įmonės patalpose.
Dėl Lietuvos valdžios požiūrio į neįgalius žmones N.Briedis ir jo kolegos iš socialinių įmonių asociacijos „Kylanti gervė“ yra apsisprendę emigruoti, jis pats su šeima ketina keltis į Prancūziją: „Paliekame Lietuvą, vykstame ten, kur neįgalieji yra vertinami.“
N.Briedžio išpeiktas įstatymo pataisas parengusios darbo grupės vadovas Seimo narys Justas Džiugelis verslininko gąsdinimus, kad tūkstančiai socialinių įmonių darbuotojų atsidurs gatvėje, vadina suinteresuoto verslo spaudimu ir manipuliavimu.
„Man suprantamas tų organizacijų šokas, nes jos tikėjosi ir toliau lobiauti. Laukiu jų piketo - eisiu paaiškinti žmonėms, kaip šio verslo veikėjai jais naudojasi“, - „Vakaro žinioms“ teigė nuo vaikystės neįgaliojo vežimėlyje sėdintis parlamentaras.
Jis atkreipė dėmesį į iškalbingus skaičius: šalyje yra 166 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, apie 7 tūkst. jų dirba socialinėse įmonėse, kurios per metus gauna maždaug 24 mln. eurų valstybės dotacijų, o 40 tūkst. žmonių su negale dirba kitose įmonėse ir organizacijose, kurios iš valstybės dėl to negauna jokių privilegijų.
„Šis verslas suvokia neįgaliųjų įdarbinimą kaip natūralią socialinę atsakomybę. Būtent to ir trūksta socialinėms įmonėms, kurios verslu pavertė patį neįgaliųjų įdarbinimą ir virto savotiškais „getais“, kurių tikslas tik pinigai“, - sakė J.Džiugelis.
Anot jo, sąmoningai interpretuojama ir projekto nuostata, kad kitos įmonės patalpose socialinės įmonės negalės dirbti. Esą šia nuostata užkertamas kelias socialinių įmonių asociacijoms nuomoti darbuotojus su negale vienai ar kitai įmonei.
„Socialinės įmonės valstybės dotacijas daugiausiai naudoja darbo užmokesčiui ir „Sodros“ mokesčiams padengti. Taip šis verslas gauna pigią darbo jėgą, be to, dar turi nulinį pelno mokestį ir pirmenybę per valstybės sektoriaus viešuosius pirkimus. Nemanau, kad tai teisinga“, - įsitikinęs J.Džiugelis.
Pasak Seimo nario, įmonėms, dabar skaidriai veikiančioms kaip socialinės, niekas netrukdys toliau dirbti, neatims dotacijų, nes valstybės pagalbos neįgaliųjų integracijai darbo rinkoje anaiptol nesiūloma atsisakyti. Tačiau ją ketinama skirti per vadinamuosius subsidijų „krepšelius“ - darbo aplinkos pritaikymui, specialiems konkretaus dirbančiojo poreikiams, kvalifikaciniams mokymams, jeigu žmogus nebaigė tam tikrų mokslų.
„Jeigu žmogus turi negalę, valstybė turi pareigą investuoti, kad tas žmogus turėtų ne mažesnes galimybes parduoti savo darbo jėgą rinkoje“, - užtikrino J.Džiugelis.
Dovilė JUODKAITĖ, Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė:
Socialinių įmonių sistema išsigimė jau senokai. Kalbama neįgaliųjų vardu ir investuojami milijonai eurų. N.Briedis mini 7 tūkst. neįgaliųjų, nors atstovauja tik vienai asociacijai. O jeigu tik 7 tūkst. įdarbinti socialinėse įmonėse, tai kur kiti 120 tūkstančių? Čia akivaizdus vienpusis socialinių įmonių interesų gynimas. Mes esame kategoriškai prieš tokias izoliuotas įmones, kurios turėtų išskirtinę teisę į subsidijas arba į valstybės išlaikymą, nes tada ir prasideda piktnaudžiavimas. Nauja įstatymo redakcija siūlo radikalią reformą, bet mes ją palaikome. Galima diskutuoti apie kai kurias nuostatas, bet iš principo ji atitinka mūsų siekį, kad didesnis dėmesys ir investicijos būtų skiriamos į atvirą darbo rinką, kad subsidijos pasiektų visus darbdavius, kurie įdarbina neįgalius žmones.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą