Renovuotis? Šildo kompensacija!

Šiauliečiai netiki

Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, šiuo metu renovacija aktyviausiai vyksta Ignalinos rajone. Prasidėjęs statybų sezonas čia tikrai jaučiamas: prie 39 daugiabučių jau pastatyti pastoliai, vyksta realūs atnaujinimo darbai.

Renovacijos darbai įsivažiavę ir Klaipėdoje. Pastoliai stovi prie 13 daugiabučių.

Tačiau šalyje yra tokių miestų, kuriuose, net ir prasidėjus statybų sezonui, renovacija vyksta tik popieriuje.

Pavyzdžiui, Šiauliuose pastoliai šią vasarą galėjo stovėti prie 17 daugiabučių - tiek daugiabučių buvo atrinkta pirmajame renovacijos etape. Tačiau šiuo metu mieste nevyksta nė vieno daugiabučio renovacija.

Tai vienintelis šalies miestas, kuriame pirmasis renovacijos etapas realiai neprasidėjęs.

Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas pripažįsta, kad jo vadovaujamoje savivaldybėje renovacija iš tiesų stringa. Taip esą yra dėl gyventojų abejingumo ir statybininkų trūkumo.

„Mūsų žmonės yra labai atsargūs. Mes darome ir po kelis gyventojų susirinkimus, tačiau sunku žmones įtikinti. Pirmame etape atrinkome 17 namų, iš jų 2 pasitraukė savo noru, nebesutiko renovuotis, dar 2-iejų nepraleido bankai, nes labai maža balsų persvara gyventojai sutiko renovuotis. O kita bėda - investicinių projektų trūkumas. Štai dabar skelbiame konkursą 7 namams renovuoti - nėra statybininkų“, - apgailestavo miesto vadovas.

Pasirodo, ketvirtajame pagal dydį Lietuvos mieste nėra statybų įmonių, kurios norėtų ir galėtų užsiimti renovacija. Šalies mastu veikiančios įmonės taip pat nesiveržia dirbti į Šiaulius. Anot J.Sartausko, jas greičiausiai atbaido per maža renovacijos kaina ir menkas gyventojų susidomėjimas.

„Centrinės perkančiosios organizacijos kataloge buvo užsiregistravusi 41 statybų įmonė. Tačiau į Šiaulius nesiveržia. Aišku, žmonės nori kuo pigiau. O iš statybininkų gauname atgarsių, kad sudėtinga - kad ekonomika pagyvėjusi ir yra darbo kitur. O į daugiabučių renovaciją jie lenda atsargiai - žino, kad teks su gyventojais daug kalbėtis, atsiskaitinėti, kad ant pastolių lips namų pirmininkai ir aiškins, - matyt, tai juos atbaido“, - svarstė miesto meras.

Renovuos tik vieną

Renovacijos traukinys aplenkė ir Utenos rajoną. Čia pastoliai pastatyti tik prie vieno daugiabučio.

Rajono meras Alvydas Katinas įvardija tą pačią problemą - norinčiųjų renovuoti trūkumas. Pavyzdžiui, keletui daugiabučių renovuoti rangovai nebuvo parinkti net iš ketvirto karto.

„Mūsų verslas įprato europiniais pinigais naudotis, pelningai dirbti, o čia - santykiai su gyventojais, jų pageidavimų pildymas. Gal tai yra viena iš problemų, kodėl nesiveržia verslas. Bet galbūt problema ir tai, kad investiciniai projektai iš tiesų ne visada teisingai parengiami, gal kainos neatitinka realybės - gal čia ir verslas teisus. Reikia gilintis į kiekvieną atvejį“, - svarstė A.Katinas.

Jis akcentavo, kad Utenoje renovacijos procesas nėra visiškai sustojęs. Esą šiuo metu dar vyksta įvairūs procedūriniai darbai: rengiami techniniai, darbų projektai, ieškoma rangovų, o paskui renovuojamų daugiabučių tikrai padaugės. Vis dėlto meras pripažįsta, kad gyventojų noras renovuotis daugiausia priklauso nuo pačios savivaldybės pastangų.

„Pačioms savivaldybėms derėtų ant savęs pykti, jei žmonės nesutinka. Jiems juk reikia išaiškinti, kad geresnių sąlygų nei dabar renovuotis jau nebus. Aš manau, kad tikrai nebus. Bet gal čia tik mums atrodo, kad viskas aišku ir paprasta, o žmonės to nežino. Aš kuo puikiausiai atsimenu, kai vykdėme renovaciją pagal ankstesnį modelį, prie buvusios Vyriausybės. Įsivaizduokite: valstybė padengdavo 50 proc. sumos ir dar mūsų savivaldybės taryba buvo biudžete numačiusi eilutę - 300 tūkst. litų dovana pirmajam renovuotam namui Utenoje. Renovacija išvis gyventojams būtų nekainavusi. Ir kaip jums atrodo, ar atsirado tada norinčiųjų? Neatsirado nė vieno namo. Tik tada, kai atbėgo televizija, spauda ir išaiškino žmonėms, kas ir kaip jiems kainuos, į eilę stojo 13 daugiabučių. Vadinasi, reikia aiškinti“, - įsitikinęs Utenos rajono meras.

Valentinas MAZURONIS, aplinkos ministras:

Situacija dėl renovacijos yra kiek sudėtingesnė visuose didžiuosiuose miestuose - Šiauliuose, Vilniuje, Kaune. Ten renovacijos tempai lėtesni nei mažosiose savivaldybėse dėl keleto priežasčių. Pirma, pastatus administruojančios įmonės neskubėjo įsitraukti į tą procesą. O antra, renovavimo sėkmė priklauso nuo jos organizatoriaus.

Kalbėtis su žmonėmis tikrai nėra lengvas darbas. Kai kuriose savivaldybėse rangovus pavyksta pasamdyti tik iš 4-5 karto. Bet aš nedramatizuočiau situacijos. Manau, kad procesas pajudės.

Pats važinėjau per Vilniaus seniūnijas ir susitikinėjau su žmonėmis, nes norėjau išgirsti jų nuomones be jokių tarpininkų. Žmonės iš tiesų yra labai įvairiai nusiteikę, jiems dar kyla daug klausimų. Bet tai ne jų problema, o tų, kurie aiškina.

Renovacijos modelis yra geras ir naudingas žmogui, tačiau visuomenėje visada yra kažkoks nepasitikėjimas tuo, ką vykdo valdžia. Bijoma, kad apvogs, apgaus, kad kainas sukels, kad kokybė bus prasta. Į tuos klausimus reikia duoti aiškius atsakymus.

Mano nuomone, šiandien ne gyventojų įtikinimas yra didžiausia renovacijos problema, o rangovų pirkimas. Jaučiame kai kurių įmonių norą laukti, tikintis, kad dar sukils statybų kainos, kad tada jie gaus didesnius pelnus. Tačiau sąlygos ir galimybės yra dabar - įmonėms belieka stiprinti savo pajėgumus. Juk yra ilgalaikė milijardinė programa, kuri suteikia galimybes dirbti ir užsidirbti. Jau turime Lietuvoje dirbančius lenkų subrangovus. Jei mūsų statybų įmonės nesuskubs, ateis lenkai, vokiečiai ar danai. Apmokys mūsų žmones ir taps lietuviškam verslui labai rimtais konkurentais.

Nereikia laukti ir atiduoti rinką konkurentams, nes vėliau patys dėl to gailėsimės.