Pieno gamintojai teigia, kad supirkimo kainos per mažos, o visą dėl krizės susidariusią naštą perdirbėjai užkrauna ūkininkams. Dėl to kai kurie jų likviduoja ūkius ir parduoda veislines – pienines karves. Perdirbėjai tvirtina, kad stambiems pieno gamintojams moka rinkos kainą, o smulkieji ūkininkai gauna mažiau dėl žaliavos surinkimo sąnaudų.
Žemdirbiai įsitikinę, kad perdirbėjai specialiai žlugdo kooperatyvus ir atsisako su jais pasirašyti sutartis. Perdirbėjai atkerta, kad jie pritaria ilgalaikėms sutartims dėl pieno supirkimo, tačiau tolesniam bendradarbiavimui nepavyksta rasti vieningo ir aiškaus kompromiso.
Premjeras anksčiau yra sakęs, kad nepasitikėjimas vienų kitais kyla iš abiejų pusių, todėl ilgalaikės sutartys – būtinos. Anot Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, jeigu nebus rastas kompromisas, pieno pramonė, vadinama Lietuvos „baltuoju auksu“, gali žlugti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą