Naujieji modernūs sąvartynai, kurių šalyje yra vienuolika, atitinka visus aplinkosaugos reikalavimus ir neteršia aplinkos. Tačiau iš praeities kartu su senaisiais, jau nebeveikiančiais sąvartynais paveldėjome ir jų poveikio žemės gelmėms padarinius. Kaip rodo ką tik apibendrinti Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos atliktų tyrimų rezultatai, leistinas normas viršijanti tarša nustatyta arti pusės (40 proc.) tirtų senų šiukšlynų ir mažų sąvartynų, 63 proc. buitinių atliekų sąvartynų ir 80 proc. didžiųjų miesto sąvartynų aplinkoje. Visi šie sąvartynai jau nebeveikiantys. Dauguma jų – 612 – uždaryti.
Ekogeologiniai poveikio žemės gelmėms tyrimai, kurių metu ištirtas gruntas ir požeminis vanduo, buvo atlikti 212 senųjų sąvartynų teritorijose 2006-2012 metais. Kaip sakė LGT direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, ribines vertes viršijanti grunto tarša nustatyta 28 senuosiuose sąvartynuose. Dažniausiai gruntas užterštas naftos produktais (9) ir sunkiaisiais metalais – variu (7), cinku (6), nikeliu (6), švinu (5), chromu (4), rečiau – gyvsidabriu (2) ir kadmiu (1). Beveik pusėje tirtų sąvartynų (103) nustatyta gruntinio vandens tarša – daugiausia azoto junginiais (37) ir chloridais (29), taip pat sunkiaisiais metalais, iš kurių vyrauja nikelis (31) ir švinas (20).
Sąvartynų poveikis aplinkai labiausiai priklauso nuo jų dydžio ir sukauptų atliekų kiekio. Seniesiems sąvartynams, kuriuose paliktos atliekos, buvo sudarytos poveikio požeminiam vandeniui stebėsenos programos. Šio vandens monitoringas 2006-2012 m. buvo atliekamas 101 sąvartyne. Tyrimų rezultatai rodo, kad daugumos sąvartynų poveikis gruntiniam vandeniui yra lokalus. Tačiau dideli sąvartynai, kuriuose yra palankios hidrogeologinės sąlygos taršai sklaidytis, teršia ir aplinkinių teritorijų gruntinį vandenį. 2012 m. duomenimis, 64 sąvartynų (iš 98) gruntiniame vandenyje ribines vertes viršijo kai kurios cheminės medžiagos – amonis, chloridai, nitratai, sunkieji metalai.
Senieji buitinių atliekų sąvartynai buvo tvarkomi išvežant atliekas ir atkuriant gamtinę aplinką arba buvusias atliekas sutankinant ir perdengiant izoliacinėmis medžiagomis, įrengiant filtrato surinkimo sistemas ir taip sumažinant galimą jų neigiamą poveikį aplinkai. Tačiau anksčiau į požemį patekusi tarša dar bus kurį laiką juntama. Požeminio vandens monitoringo rezultatai turėtų parodyti, kada ji sumažės iki leidžiamo lygio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą