Loreta Soščekienė, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė:
Esame nepatenkinti, daugelis teisės aktų yra nesuderinti, vienas kitam prieštarauja. Vyriausybė ir Seimas skuba kaip nuogi į dilgėles. Šis socialinis modelis atsilieps ne tik pareigūnams, bet visiems žmonėms. Didžiausia problema su Darbo kodekso taikymu.
Pareigūnų darbo sąlygas reglamentuoja Darbo kodeksas, Valstybės tarnybos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas, turime begalę įstatymų, taigi jeigu keis Darbo kodeksą, trumpins įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminus, visa tai automatiškai atsispindės visuose mano minėtuose įstatymuose. Geresnės nuostatos mums neperkeliamos, perkeliamos tik bloginančios dirbančiųjų padėtį.
Joana, Pensininkė:
Mes į Europos Sąjungą stojome tam, kad veiktų įstatymai, naudingi piliečiams. O matome rezultatus. Greitai Lietuvoje nebebus kam dirbti ir mokėti paskolas, kurių žmonės prisiėmę. Kas dar liko čia, emigruos. Dėl vykdomos politikos dabar Lietuvoje tokia situacija, kad seni tėvai už savo vaikus turi atidavinėti jų pasiimtus kreditus.
Aleksandras Posochovas, Paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas:
Visą vasarą dėl socialinio modelio buvo svarstoma Trišalėje taryboje, Seimo Socialinių reikalų komitete. Taigi jau sakėme, kad socialinis modelis nebe toks liberalus, suteikiantis daugiau garantijų darbuotojams. O dabar subalansavo į vienus vartus, kad socialinis modelis būtų palankus tik darbdaviams. Matome, kad Seimo lobistai pateikė Seimo nariams papildomų pasiūlymų, nepalankių darbuotojų atžvilgiu, liberalizuojančių darbo santykius, o tai iš esmės gali pakeisti visą socialinį modelį. Taigi žmonės iš Lietuvos dar labiau emigruos, nes turės mažiau teisių ir garantijų.
Pastaruoju metu labai puolamos profesinės sąjungos, primetama, kad profesinės sąjungos su Maskva susidėjusios. Profesinės sąjungos kovoja už savo darbuotojus. O valdžia tam, kad prastumtų sau reikalingus įstatymo projektus, menkina kitus. Darbo kodeksas yra antras dalykas po Konstitucijos, ir jis visuomenės turi būti iki galo apsvarstytas.
Dalia Jakutavičė, Teisininkė:
Netenkina socialinio modelio priėmimo tvarka, nes viskas daroma skubotai, dalis Darbo kodekso pataisų jau buvo apsvarstytos Seimo Socialinių reikalų komitete, bet teikiamos vėl naujos pataisos. Mes nežinome, koks galutinis variantas bus pateiktas Seimui svarstyti.
280 tūkst. žmonių, „Sodros“ duomenimis, neuždirba minimalios algos, normalioje šalyje po tokios informacijos visa Vyriausybė atsistatydintų. Tai kokio masto Lietuvoje šešėlis? Minimali mėnesio alga Lietuvoje išvis neturėtų būti apmokestinta, nes žmonės ir taip mažai gauna. O kad norima pailginti darbo savaitės valandų, darbdaviai tuo pasinaudos.
Ilona Nekrošienė, Ignalinos atominės elektrinės nepriklausomos profsąjungos atstovė:
Tai valdžios vienadienis bandymas pagerinti valstybės ekonominę padėtį darbuotojų sąskaita. Norima sumažinti išeitines išmokas. Pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą, yra spragų, o skundžiamasi, kad galiojantis Darbo kodeksas yra per griežtas? Tiek valstybė, tiek darbdaviai pripažįsta, kad visgi pagrindinė našta nėra išeitinės išmokos ar darbo sąlygos, bet mokesčių politika, mokesčiai - didžiausia našta, - čia yra problema.
Danutė Šlionskienė, Inžinierė:
Jaučiame didelį spaudimą, iš esmės nutrauktos derybos dėl socialinio modelio, nes neišklausoma profsąjungų. Tikėjomės, kad socialiniai įstatymai, išmokų įstatymai bus sureguliuoti, bet niekas nebuvo baigta iki galo, viskas nutraukta ir į Seimą atiduota. Tokia valdžios praktika išvarys paskutinius žmones į emigraciją. Štai mano dalis giminaičių dirba Norvegijoje ir nė nežada grįžti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą