Ar matyti šviesa tunelio gale?

Dabar pasaulis užtvindytas milžinišku koronaviruso informacijos vandenynu, kuriame paklysta ir patyrę navigatoriai.

Čia mes randame visko – nuo apokaliptinių pranašysčių iki pasišaipymų iš perdėto bailumo ir neva nesugebėjimo atsispirti dar vienai banaliai infekcijai. Visiškai suprantama, kad daugelis žmonių pasimetę ir palūžę, nes niekas taip neveikia jų psichikos, kaip baugi nežinomybė.

Manau, visi, matydami tuščias miestų gatves, norom nenorom prisimena apokaliptinius filmus apie baisias infekcijas, grasinančias išmarinti visą žmoniją, arba apie artėjančius asteroidus, kai po smūgio į Žemę bus nušluota visa gyvybė.

Vis dėlto pabandykime paieškoti tam tikrų objektyvių ženklų, pagal kuriuos galėtume padaryti kol kas kad ir paviršutiniškas išvadas, kurgi tas tunelis mus iš tikro veda?

Žvilgsnis krypsta į pagrindines vertybinių popierių biržas, kurios iki šio antradienio daugiau kaip savaitę rodė aiškaus atsigavimo ženklus.

Pagrindiniai indeksai DAX, Dow Jones, S&P, NASDAQ pakilo net daugiau kaip 10 proc., gerokai atsispirdami nuo visai neseniai pasiekto dugno. Komentatoriai mato kelias priežastis.

Visų pirma, gana aiškūs Kinijos atsigavimo ženklai, o taip pat nors ir sunkiai, bet įžvelgiamos šiek tiek gerėjančios Europos šalių epidemiologinės tendencijos. Iš tikrųjų, Kinijos pagrindinis rinkų pasitikėjimo indeksas vėl peržengė kritinę 50 punktų ribą, rodančią optimistinį požiūrį į artimiausios ateities tendencijas.

Taip pat padaryta įmonių, kurios dėl karantino buvo nutraukę veiklą, apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė jų atnaujina gamybą. Ir Europos niūrioje ekonominėje padangėje matyti properšų.

Štai „Volkswagen“ pranešė, kad nepaisant kelių uždarytų gamyklų, jie į ateitį žvelgia optimistiškai ir planuoja Kinijoje vėl atnaujinti darbą. Nemažai maisto pramonės ir virtuvių įrangos gamyklų netgi tikisi baigti metus pelningai; prie raminančios informacijos prisidėjo ir kai kurios dizainerių įmonės.

Daugiausiai laimėjo bendrovės, turinčios stiprią internetinę prekybą ir numatančios net ilgalaikes teigiamas perspektyvas. Manau, kaip teigiamą dalyką reikia vertinti ir tai, kad Europos centrinis bankas uždraudė komerciniams bankams išsimokėti dividendus ir premijas, kas turėtų bent jau teoriškai stiprinti bankų kapitalą ir mažinti bankroto tikimybę, nors jų akcijos gali ir kristi.

Žinoma, tie geri ženklai toli gražu nereiškia, kad ekonomika pradeda rimtai atsigauti. Daugiausia nerimo įneša žymiai blogėjanti epidemiologinė padėtis JAV. Štai trečiadienį vėl matome akcijų kursų kritimą, kurį sustabdyti reikės naujų gerų žinių, ir neaišku, kokį vaizdą mes matysime, kai jūs skaitysite šitas eilutes. Tačiau šviesos spindulys tamsos karalystėje visuomet palieka viltį.

Dabar pereikime prie mūsų Lietuvėlės. Suprantu, kad visos valstybės daugiau ar mažiau stengėsi parvežti savo piliečius į tėvynę. Bet labai abejoju, ar daug iš kitų kraštų emigrantų aiškino, kad grįžta tam, jog čia pigiau yra pralaukti tą sunkų laikotarpį, kaip tai atvirai dėstė UK lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Ne, ponia, Tėvynė neturi būti „second hand šopas“, ir nemanau, kad tokie postringavimai pridės dvigubos pilietybės šalininkų. Panašų daugelio atvykėlių mąstymą išduoda ir jų elgesys. Skaitant apie kai kurių iš jų gastroles, būnant „karantine“, galima mokytis Lietuvos geografijos.

A.Veryga, pagarba jam už tai, pabandė įvesti tikrą 2 savaičių karantiną, bet tuoj pasipylė įvairių nesusitupėjusių „įžymybių“ spygavimai apie žmogaus teises ir, deja, valdžia pasidavė.

Gerbiami ponai, o kas kovos už teises gydytojų, kurie, dėl tokių kaip jūs paromis be miego ir poilsio, kartkartėmis nusimesdami suprakaitavusius, purvinus ir infekuotus spec. kostiumus, o neretai jų ir paprasčiausiai neturėdami, vos vieną kitą valandėlę nusnūsdami, rizikuoja sveikata ir gyvybe?

Kodėl mes visi, dėl tokių kaip jūs, bijome užeiti į prekybos centrą, nes nežinia, ar ten nešėliojo koks „žmogaus teisių gynėjas“? Patinka jums ar ne, bet koreliacija tarp atvykusių pastaruoju metu ir susirgimų skaičiaus artima vienetui ir čia jau nelabai yra ką komentuoti.

Pabaigai norisi nors trupučio optimizmo. Vis daugiau atsiranda įmonių, kurios bando prisitaikyti prie esamų sąlygų, o ne tik prašo pagalbos. Kai kas pradeda gaminti dabar taip reikalingą įrangą ir kitas priemones, kai kas stiprina internetinę prekybą, kur įmanoma, plečia nuotolinį aptarnavimą ir pan.