Pastaraisiais mėnesiais euro zonoje juntamą palengvėjimą dėl gerėjančios krizės padėties pakeitė nerimas dėl patekusios į aklavietę Italijos. Penktadienį duomenys parodė, kad euro zonoje nedarbas pasiekė rekordines aukštumas, o vartotojų nuotaikos tapo neigiamos. 17 euro zonos valstybių aiškinasi, kokia žala buvo padaryta, siekiant sumažinti skolas ir stabilizuoti viešuosius finansus.
Prasidėjo diskusijos, ar suteikti Prancūzijai dar vienus metus savo fiskalinei politikai susitvarkyti. Vakar buvo ginčijamasi, ar finansinė pagalba Kiprui bus teikiama ir toliau, pareikšta, kad naujas prezidentas ir ministrai tikrins skolų tvarumą, privatizavimą ir kovos su pinigų plovimu priemones. Atėnuose auditoriai peržiūri finansinės pagalbos programą, o Airija ir Portugalija nori patikslinti jų gelbėjimo paskolų paketus.
Ministrai taip pat aptarinėja, kaip Ispanijoje vyksta bankų pertvarkymas ir ateinančių metų kriterijus, kai valstybės narės galės kreiptis dėl naujos euro zonos finansinės pagalbos. Be to, bus aptartas praėjusią savaitę priimtas prieštaringai vertinamas susitarimas dėl naujų bankų kapitalo reikalavimų ir bankininkų premijų ribojimo.
Šiandien rengiamas visų 27-ių ES finansų ministrų susitikimas turėtų būti gyvesnis nei įprastai dėl priešiškos reakcijos Londone į bankininkų premijų apribojimus ir euroskeptiškos Didžiosios Britanijos.
Graikų auditas
Tuo metu tarptautiniai auditoriai įvertino Graikijos pažangą įgyvendinant reformas prieš suteikiant kitą paskolą. Daugiausia dėmesio užvakar vykusio finansinio audito metu buvo skirta viešojo sektoriaus darbo vietų mažinimui.
Vadinamojo Graikijos kreditorių trejeto - ES, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo - atstovai Atėnuose susitiko su šalies finansų ministru Janiu Sturnaru (Yannis Stournaras). Susitikime akcentuota, kad Graikijai būtina mažinti darbo vietas viešajame sektoriuje, paspartinti privatizavimo planus ir rekapitalizuoti keturis pagrindinius bankus.
Pagal finansinės pagalbos sąlygas, priimtas pernai, Graikija turi sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių 25 tūkst. per 2013 m. ir dar 125 tūkst. iki 2015 m. pabaigos. „Per pastaruosius pusantrų metų viešajame sektoriuje atleista iki 75 tūkst. žmonių“, - teigė finansų ministras.
Trejetui atstovaujantys pareigūnai pripažino Graikijos Vyriausybės pastangas ir akcentavo, kad būtina mažinti nedarbą, kuris lapkritį siekė 27 proc. Auditoriai dirbs apie savaitę ir tuomet susitiks su ministru pirmininku Antoniu Samaru (Antonis Samaras). Kita 2,8 mlrd. eurų vertės išmoka Graikiją pasieks kovo pabaigoje.
Kipras gali pasitraukti
Europos ekonomikos reikalų komisaras Olis Rėnas (Olli Rehn) įspėja, kad Kipras gali pasitraukti iš euro zonos, jei negaus finansinės pagalbos.
„Net didžiosios Europos Sąjungos šalys turėtų suprasti, kad kiekviena euro zonos narė yra svarbi sistemai, - O.Rėnas sakė vokiečių žurnalistams, paklaustas, kodėl Kiprui reikia suteikti finansinę programą. - Jei Kipras bankrutuos, šalis neabejotinai pasitrauks iš euro zonos“. Jis pridūrė, kad šalių narių pasižadėjimas išsaugoti bendrą valiutą nuramino finansų rinkas.
Naujasis Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) pažadėjo apsaugoti beveik bankrutavusią Viduržemio jūros salą nuo finansų krizės, sakydamas, kad sieks užsitikrinti finansinę paramą kaip galima greičiau.
Europos finansų ministrai vakar atnaujino diskusijas dėl paramos Kiprui. Kipras siekia gauti 17 mlrd. eurų paskolą iš savo euro zonos partnerių ir Tarptautinio valiutos fondo, o tokia suma yra lygi visam šalies bendrajam vidaus produktui.
Nedarbas euro zonoje pasiekė naują rekordinį lygį
Nedarbas krizės krečiamoje Ispanijoje sausį yra didžiausias visoje euro zonoje ir siekia 26,2 proc.
Naujausiais Ispanijos darbo ministerijos ir Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, vasarį Ispanijoje darbo neturėjo daugiau nei 5 mln. žmonių.
Per mėnesį nedarbas šalyje išaugo 1,2 proc., visų pirma dėl užsitęsusios recesijos, kuri griauna ketvirtos didžiausios euro zonos ekonomikos darbo rinką.
Nedarbas ypač paplitęs tarp jaunimo - jaunesnių nei 25 metų žmonių. Šioje amžiaus grupėje nedarbas sausį išaugo iki 55,5 proc.
Austrijoje nedarbas sausį buvo mažiausias euro zonoje ir siekė 4,9 proc.
Bedarbio pašalpų skaičius Ispanijoje vasarį išaugo 59,5 tūkst., palyginti su sausiu. Tai mažiausias prieaugis nuo 2008 m. 2012 m. vasarį bedarbio pašalpų skaičius lyginamuoju laikotarpiu išaugo iškart 112,2 tūkst.
Šių metų vasarį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu per metus, bedarbio pašalpų skaičius išaugo 7 proc., arba 328 tūkst. žmonių.
Kaip jau skelbė ES statistikos agentūra „Eurostat“, sausį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje siekė 11,9 proc., palyginti su 11,8 proc. 2012 m. gruodį. Visoje ES nedarbas sausį buvo 10,8 proc., palyginti su 10,7 proc. gruodį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą