Ar ne gėda būti lietuviu?

Ar ne gėda būti lietuviu?

Kovo 11 - osios išvakarėse Klaipėdos jaunimas „Kultūros namuose: kava ir menas“ gvildeno tiek Lietuvai, tiek jaunam žmogui aktualius klausimus. Buvo surengta diskusija „22 metai Nepriklausomybės: ar gėda būti Lietuvos piliečiu?“.

Renginyje dalyvavo Kristaus Karaliaus ateitininkų kuopos pirmininkas Adomas Samauskas, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos moksleivė Kamilė Matusevičiūtė ir Klaipėdos universiteto studentų sąjungos (KUSS) prezidentė Aurima Švedaitė.

Diskusiją vedė Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ (KLAS) pirmininkas Michailas Denisenko.

Pagrindiniai aptarti klausimai, aktyviai įtraukę susirinkusį uostamiesčio jaunimą – ar skiriasi mūsų ir tėvų vertybės, koks šių laikų patriotizmas, kodėl nesidomima politika, ar verta savo kultūrą iškeisti į „holivudinę“?

Jaunimo ir tėvų vertybės nesiskiria, bet yra silpnesnės dėl turimų laisvių, mažiau dėmesio kreipiama į pareigas. „Ąžuolyno“ gimnazistės K. Matusevičiūtės teigimu, kiekvieno tėvo pareiga – vertybių perdavimas vaikui.

Prasidėjęs savarankiškas gyvenimas leidžia atsirinkti, kas jam yra svarbiausia, tad skiriasi ne vertybės, bet požiūriai į gyvenimą tarp tėvų ir vaikų.

A. Samauskas kalbėdamas apie organizacijų svarbą jaunimui pabrėžė, jog jos padaro likusį vertybių „įskiepijimo“ darbą, kurį pamiršo tėvai. Kaip pavyzdžius minėjęs vėliavos gerbimą, pilietiškumo skatinimą, bendrą vakarienę.

Lietuviškosios kultūros klausimu, susirinkusieji suskubo aiškintis, kas yra ta „lietuviškoji kultūra?“.

Kultūros pažangos neskatina ir faktas, kurį pateikė KLAS pirmininkas, kad Lietuvos kultūros ministerija yra mažiausiai finansuojama, o ir patys žmonės, kuriems reikalingi tik „holivudu kvepiantys“ produktai dažnai būna tik pasyvūs stebėtojai.

Taip yra ir su patriotizmu, kurio skatinimo Lietuvoje stinga, kartais esame net linkę šaipytis iš atsidavusių Tėvynei žmonių, istorinės šventės nebeturi jaunimui prasmės.

Ar balsuoti, ar ne? Diskusijoje buvo girdėti įvairių nuomonių: nebalsuojama, nes nejaučiama pilietiška pareiga, nemanoma, kad kažkas pasikeis dėl vieno papildomo balso.

KUSS pirmininkė A. Švedaitė sakė, kad ir nesidomime politika, bet esame jos dalyviai, tik pasyvūs stebėtojai . Anot jos, valdžioje esantieji turėtų susirūpinti, kodėl žmonės neina balsuoti, nes gali ateiti laikas, kai nei vienas žmogus nebeatiduos savo balso. Moksleivės K. Matusevičiūtės manymu, nežinojimas, už ką balsuoti, nedraudžia balsuoti prieš tam tikrą politinę srovę. Tačiau jaunimas drastiškai nusprendė, kad nebalsuojantys nesirūpina, kur dedami jų pinigai.

Diskusiją užbaigė atlikėjų Erikos Kubiliūtės ir Marijaus Mažūno pasirodymas bei M. Denisenko perskaityti žodžiai, jog lietuviai linkę kovoti už savo tiesas ne ginklu, bet daina.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder