Pagal darbo neturinčių jaunų žmonių skaičių esame tarp ES lyderių. Gal todėl ir emigravusių 20-24 metų žmonių per dešimtmetį padaugėjo keliolika kartų. Deja, ne tik skaičiai ir kreivės bauginančios, bet ir jaunų žmonių pasakojimai: įsidarbinti esą nepadeda nei aukštojo mokslo diplomas, nei šimtai išsiuntinėtų CV, nei pasiryžimas dirbti už mažesnį nei minimalus atlygį.
Čia atstūmė, svetur įvertino
Prieš metus juristo išsilavinimą Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje įgijęs 23-ejų Vytautas Arbatauskas savo kailiu patyrė, kad jaunam žmogui susirasti darbą Lietuvoje nėra paprasta.
Vaikinas pasakoja, kad aktyviai darbo ieškoti ėmėsi vos pabaigęs studijas. Iš pradžių tikėjosi įsidarbinti pagal įgytą profesiją, pavyzdžiui, notaro padėjėju antstolių kontoroje. Tačiau vėliau lūkesčiai sumenko ir ėmė dairytis bet kokio darbo - sandėlininko, transporto vadybininko ir kt.
Pašnekovas pažymi, kad darbas nesvetimas jam nuo mokyklos laikų: nuo 17 metų teko padėti tėčiui logistikos įmonėje. Studijų metais jis taip pat darbavosi tiekimo vadybininku. Tačiau tokia patirtis darbdaviams esą nepasirodė verta dėmesio.
„Išgirsdavau vis tą patį: juristo patirties neturi“, - prisimena Vytautas ir priduria, kad į pokalbius kvietusių darbdavių reikalavimai skirdavosi: vieniems būtų užtekę 3 mėnesių, kitiems - 2 metų juristo stažo.
Jaunuolis suskaičiavo, kad per pusmetį atkaklių darbo paieškų išsiuntė per kelis šimtus CV, buvo pakviestas į keliasdešimt pokalbių, tačiau rezultato vis vien jokio.
„Teisybę pasakius, būčiau sutikęs dirbti ir už 350 litų, tačiau ir už tiek darbo negavau“, - atviravo Vytautas.
Galiausiai vaikino kantrybės taurė buvo perpildyta ir, sulaukęs bičiulio kvietimo dirbti Olandijoje ekspeditoriumi, jis pasirinko emigranto kelią.
„Išvykau, nes man, jaunam, turinčiam rankas, kojas, sveikam, registruotis darbo biržoje ir būti išlaikomam tėvų nesinorėjo“, - dėstė pašnekovas.
Vytautas prisimena, kad net kalbos barjeras svečioje šalyje įsidarbinti nebuvo kliūtis: „Olandų kalba mokėjau tik prisistatyti, tačiau darbdaviui reikėjo, kad mokėčiau rusiškai, o šia kalba kalbėjau laisvai. Peržiūrėjęs mano CV, darbdavys net nustebo, kad vos mokslus baigiau, o jau esu išdirbęs 5 metus“.
Neradę darbo toliau studijuoja
V.Arbatauskas teigia, kad darbo paieškos Tėvynėje apkarto ne tik jam, bet ir didžiajai daliai bendramokslių.
Dauguma neradusių darbo esą tęsė mokslus studijuodami magistrantūroje. „Tačiau dabar jau pastebiu, kad visi masiškai nutraukia studijas ir išvažiuoja į užsienį. Pasidarė labai brangu čia išsilaikyti. Yra dalis ir dirbančių, bet ne pagal specialybę - juk žmogui valgyti norisi čia ir dabar, o ne už mėnesio“, - sakė jis.
Vytautas tvirtina, kad užsienyje darbuotojai yra kur kas labiau vertinami nei Lietuvoje: „Gal ir čia ims vertinti labiau - bet, matyt, kol kas dar per mažai išvažiavo. Baisu bus po dešimtmečio, nes, kiek dabar girdžiu iš draugų, pažįstamų, nelabai kas planuoja čia kurti šeimas, gimdyti vaikus, nebent užsienyje. O tos kalbos, kad emigrantus pakeis atvykėliai kinai, tadžikai... tai tik pasakos - nes ir tie mieliau renkasi Vakarų Europą, kur bent gali išsilaikyti“.
Valdžia bėdos nemato
Koncerno „MG Baltic“ akcininkas ir prezidentas, verslininkas Darius Mockus įsitikinęs, kad valdžia jaunimo nedarbo problemą sprendžia nebent kalbomis, o ne darbais: „Darbo vietų kūrimas nėra valdžios prioritetas, nors visose rinkos ekonomikos šalyse vyriausybės į tai žiūri labai atsakingai. Galime šnekėti tik apie jaunimą, galime šnekėti apie visus nedirbančius - abiem atvejais reikėtų klausti, ką Vyriausybė darė per patį krizės įkarštį ir ką daro dabar, kad tas nedarbas būtų mažesnis. Jei nieko nedarai, ko gero, negali tikėtis, kad kažkas atsitiks geresnio“.
D.Mockus teigia, kad išradinėti dviračio nereikia - tiesiog pasekti kitų šalių pavyzdžiu, kurios taiko įvairių lengvatų įdarbinantiems jaunus žmones: „Bet kokios priemonės jau yra gerai. Paprasta tik sudaryti sąlygas, kad tie, kurie neranda, kur įsidarbinti, ramiai tyliai išvažiuotų“.
Vis dėlto verslininkas sutiko, jog jaunam žmogui įsidarbinti dažnai trukdo tai, kad jis ateina dirbti tik su teorinių žinių bagažu. „Pradžioje jis kompanijoje kaip balastas, neduoda daug naudos. Visame pasaulyje jauni žmonės turi daug problemų, nes visiems reikia dirbančio, o ne dar tik besimokančio žmogaus“, - kalbėjo D.Mockus ir pridūrė, kad darbdaviai kartais nesiryžta priimti ir apmokyti jaunimo, nes, įgiję patirties, jaunuoliai tiesiog pabėga į kitą kompaniją, kurioje siūlomas geresnis atlygis.
Valstybė nukraujuoja
Tuo tarpu Lietuvos profsąjungų jaunimo pirmininkė Goda Neverauskienė kol kas nesiryžta vertinti valdžios indėlio sprendžiant jaunimo nedarbo problemą: „Iniciatyvų yra, bet rezultato dar reikės palaukti. Labai gaila, kad apie jaunimo nedarbą imta kalbėti labai neseniai, lyg tai būtų kokia naujiena“.
Pasak jos, nedarbas kol kas laikomas tik paties jaunuolio bėda ir retais atvejais pasvarstoma, kiek dėl to nukraujuoja valstybė, jaunus protus aukodama kitoms šalims.
Gal jaunimas iš darbdavių tiesiog per daug reikalauja? „Žinoma, ne visi nori dirbti už minimalų atlygį. Bet nežinau, ar ambicingumas yra prastas dalykas. Jei studijavai ir į studijas įdėjai daug laiko, pastangų ir galiausiai pinigų, nesinori sutikti dirbti bet kokiomis sąlygomis“, - mano G.Neverauskienė.
Statistika
Lietuvos darbo biržos duomenimis, jaunų (iki 25 metų) bedarbių balandžio 1 dieną šalyje buvo registruota 32,9 tūkst. Jie sudarė 13,5 proc. visų bedarbių.
Jaunimo nedarbo rodiklis kovo pabaigoje buvo 7,5 proc. šalies 16-24 metų asmenų. Beje, palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, nedarbas sumažėjo 1,1 proc. punkto (nuo 8,6 proc.).
Šių metų balandį daugiausia nedirbančio jaunimo buvo Alytaus mieste ir rajone, taip pat Jurbarke, Mažeikiuose, Vilkaviškyje, Šilutėje. Mažiausia - Birštono ir Neringos savivaldybėse.
Anot Darbo išteklių skyriaus specialisto Valdo Maksvyčio, daugiau nei kas antras jaunas bedarbis (56 proc.) neturi profesinės kvalifikacijos, todėl negali konkuruoti darbo rinkoje. Taip pat daugiau nei pusė darbo biržoje registruoto jaunimo (56 proc.) neturi darbo patirties.
Tiesa, vis sunkiau darbą susirasti ir absolventams: per 2012 m. sausio-kovo mėn. tokių buvo 3,1 tūkst., t.y. 19,2 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Tarp registruotų bedarbių daugiausia įgiję verslo vadybos (212), teisės (170), socialinio darbo (137), ekonomikos (109), socialinės pedagogikos (99), buhalterinės apskaitos (96), viešojo administravimo (72), verslo administravimo (72), finansų (61), statybos inžinerijos (61) specialybes.
Beje, pagal jaunimo nedarbą lenkiame didžiąją dalį ES šalių. Nedarbas tarp jaunimo didesnis Slovakijoje, Graikijoje ir Ispanijoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą