Jaunimas kreipėsi į ESBO komisarą dėl Lenkijos lietuvių padėties

„Realybė yra tokia, kad Lenkijos lietuvių padėtis nuolat blogėja.  Ypač neramina prastėjanti Lenkijos lietuvių švietimo padėtis, trūksta vadovėlių lietuvių kalba, sparčiai mažėja veikiančių lietuviškų mokyklų skaičius.  Esam nusiminę dėl Lenkijos vadovybės neveiklumo sprendžiant kultūros ir istorijos paveldo klausimus,“ - sakė laiško iniciatoriai susitikime su ministru Audroniumi Ažubaliu, kurio buvo prašoma kreipimąsi perduoti Komisarui.

Primename, jog kovo 17 d. pilietiškai aktyvus jaunimas surengė piketą prie Lenkijos ambasados Vilniuje.

Organizatoriai buvo parengę kreipimąsi į aukščiausią Lenkijos vadovybę, tačiau Lenkijos ambasada priimti šį kreipimąsi griežtai atsisakė. 

Laiško turinys:

Gerbiamas Pone Knut Vollebaek,

Su visa derama pagarba kreipiamės į Jus, prašydami atkreipti dėmesį į vis sunkėjančią Lenkijos lietuvių padėtį, ypač dėl labai blogėjančių švietimo lietuvių kalba sąlygų, naikinamo kultūros ir istorijos paveldo bei tautinės neapykantos kurstymo.

Lenkijoje gyvenantiems lietuvių vaikams ženkliai sumažėjo galimybės mokytis lietuvių mokomąja kalba ir lankyti lietuvių kalbos pamokas, iš 12 mokyklų uždarytos 5, t.y. beveik pusė visų veikusių mokyklų. Deja  dėl nepakankamo finansavimo ketinama uždaryti dar keletą.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog didesnis mokymo krepšelis, koks priklauso pagal Lenkijoje galiojančius įstatymus tautinių mažumų mokykloms, kelių mokyklų visai nepasiekia, kaip antai, mūsų žiniomis, Seinų lietuvių “Žiburio“ mokykla, arba lėšos vėluoja. Neskiriamos lėšos ikimokyklinės grupės finansavimui.

Vis dar neužtikrintas kokybiškas mokyklinių egzaminų užduočių vertimas į lietuvių kalbą, trūksta lietuvių kalba išleistų lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos ir kitų disciplinų vadovėlių. Pažymėtina, kad tuo metu, kai Lietuvoje yra išleista net 130 vadovėlių lenkų kalba besimokantiems Lietuvos moksleiviams, Lenkijoje lietuvių tautinei mažumai priklausantys vaikai negauna nei vieno galiojančio vadovėlio tautinės mažumos kalba.

Mūsų didelį susirūpinimą kelia akivaizdžiai naikinamas Lietuvai reikšmingo kultūros ir istorijos paveldo Lenkijoje.

Tenka atkreipti dėmesį į tautinę nesantaiką kurstančius incidentus, kaip kad 2011 metų rugpjūčio mėnesį Punsko valsčiuje įvykdytus vandalizmo atvejus, ar 2011 metų rugpjūčio mėnesį, išniekinant iškilaus lietuvių poeto paminklinį akmenį. Dar skaudesnis atvejis, kurio metu, 2011 metais spalio mėnesį,  išniekinta S. Dariaus ir S. Girėno žūties vieta. Deja, šie įžūlūs incidentai nėra iki šiol ištirti, nenustatyti organizatoriai ir vykdytojai.  Apgailėtina, tačiau, Lenkija nepasirūpino šių lietuviams svarbių vietų ir objektų atkūrimu.

Didelį susirūpinimą kelia vis didėjanti Lenkijos lietuvių baimė viešumoje kalbėti lietuviškai, reikšti savo tautinę tapatybę kaip tai leidžia valstybės įstatymai, kurios piliečiai jie yra. Po vandalizmo išpuolių prieš lietuviškus vietovardžių užrašus, bendruomenė netgi buvo pasiruošusi atsisakyti užrašų gimtąja kalba. Manome, kad nesuprantama yra situacija, kai tautinė mažuma bijo naudotis joms įstatymu  suteiktomis teisėmis, tokią situaciją būtina vertinti ypač rimtai, išsiaiškinti kaltuosius dėl vandalizmo aktų ir juos patraukti atsakomybėn pagal įstatymus, imtis priemonių prieš augantį tautinį nepakantumą tautinėms mažumoms Lenkijoje ir tai yra Lenkijos Vyriausybės atsakomybė.

Pastaruoju metu tenka stebėti ir informacijos sklaidos lietuvių kalba suvaržymus, nebeliko galimybės matyti laidų lietuvių kalba.  Seinų krašte informacija apie lankytinas vietas pateikiama įvairiomis kalbomis, tačiau ne lietuvių. 

Gerbiamas komisare,

Ši nuolat blogėjanti Lenkijos lietuvių padėtis verčia nerimauti, todėl prašome Jus atkreipti Lenkijos vadovybės dėmesį į minėtas problemas, paraginti nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų joms spręsti.

Raginame Jus įsiklausyti į lietuvių tautinės mažumos teisėtą norą išsaugoti tautinę tapatybę, tikimės Jūsų geranoriškumo ir supratingumo.