Jau šeštus metus organizuojamam konkursui iš viso buvo pasiūlyta daugiau nei septyniasdešimt darbų, todėl atrinkti darbus, iš kurių antrajame etape bus išrinktos pačios geriausios disertacijos, buvo sudėtingas uždavinys, pareikalavęs iš vertintojų daugiau beveik mėnesio individualaus skaitymo ir vertinimo bei visą dieną trukusių diskusijų bendrame komisijos posėdyje.
Teikti siūlymus apdovanojimams galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Tarp pasiūlytų darbų daugiausiai yra iš fizinių mokslų (fizikos, informatikos ir kt.) bei technologijos mokslų, o taip pat iš vadybos krypties.
“Pasiūlytų darbų skaičius išlieka panašus kaip ir ankstesniaisiais metais, nepaisant to, kad pernai disertacijų buvo apginta šiek tiek mažiau nei 2010 metais. Aktyviausiai darbus siūlė VU ir VGTU, taip pat nemažai disertacijų, pateiktų konkursui, buvo apginta ASU”, - dalinosi savo mintimis LJMS pirmininkė, šio konkurso organizatorė dr. Vilma Petrikaitė. – “Ypač džiugu, kad bėgant metams surinkome didelį vertintojų būrį – šįmet pasiūlytus darbus pirmajame etape vertino daugiau kaip penkiasdešimt vertintojų.”
Komisiją sudarė aktyvūs Lietuvos mokslininkai, po daktaro laipsnio įgijimo paskelbę reikšmingų publikacijų. Dalis komisijos narių savo daktaro disertacijas apgynė ir mokslinį darbą dirba užsienyje, tačiau stengiasi palaikyti ryšius su Lietuvos akademine bendruomene, o kai kurie tęsia aktyvią mokslinę veiklą gimtinėje.
Daugelis vertinimo komisijos narių jau yra įgiję naudingos patirties, būdami ankstesniais metais LJMS konkurso „Geriausios disertacijos“ vertintojais. Disertacijas vertino ir pernai geriausių disertacijų autoriais pripažinti fizikas dr. Jan Devenson ir filologas dr. Mindaugas Šinkūnas, o taip pat kiti konkurso laureatai.
Renkant geriausius darbus, atsižvelgta į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir inovatyvumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.
Vertinimo komisijos sprendimu į antrąjį disertacijų atrankos etapą pateko disertacijos, kurias pernai apgynė fizikas Andrius Devižis, ekologijos ir aplinkotyros kryptyje disertaciją apsigynęs Nerijus Nika, biochemikas Kiril Lanevskij ir biologė Jurgita Šventoraitytė. Apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją gauti toliau pretenduoja filologės Eglė Kačkutė ir Laura Laurušaitė, taip pat istorikas Vasilijus Safronovas.
Net keturios į kitą atrankos etapą patekusios disertacijos buvo parengtos Vilniaus universitete, dvi – Klaipėdos universitete ir viena – Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Džiugu, kad Lietuvos verslo atstovai nelieka abejingi jauniesiems mokslininkams ir tampa tradiciniais LJMS konkurso rėmėjais. Nuo pat projekto pradžios, jau šeštus metus iš eilės konkursą remiantis DnB Nord bankas įsteigė 5000 litų apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją.
Geriausios fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio sričių disertacijos autoriui 5000 Lt apdovanojimą įsteigė AB TEO LT, jau ketvirtus metus remiantis šį renginį. Šiais metais rėmėjų būrį papildė UAB „Kardiolita“ – viena didžiausių privačių medicinos įstaigų Lietuvoje ir Baltijos šalyse, palaikanti jaunųjų mokslininkų iniciatyvą.
Europos Parlamento narė Radvilės Morkūnaitė jau trečius metus iš eilės įsteigė apdovanojimą už geriausią disertaciją aplinkosaugos tematika: 1000 Lt piniginį prizą, žurnalo „National Geographic“ prenumeratą ir kvietimą apsilankyti Europos Parlamente.
Antrajame atrankos etape disertacijas vertins didelę mokslinio darbo patirtį sukaupę Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Geriausių disertacijų autorius ketinama apdovanoti iškilmingoje ceremonijoje, kuri vyks gegužės mėn. 4 dieną LR Prezidento Rūmuose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą