Iš tiesų, kai Paolo Moglia priėjo prie manęs ir užkalbino, labai išsigandau. Galvoje sukosi tik viena mintis: kad jis kuo greičiau paliktų mane ramybėje. Bet jau tą pačią dieną išgirdau apie konkursą "Mis foto Baltic". Ir atrankos vieta, ir laikas sutapo su užsieniečio kvietimu. Atėjau iš smalsumo, norėjau pažiūrėti, kaip organizuojamos atrankos, norėjau vaikiškai pasimaivyti. Tikau, dalyvavau konkurse ir laimėjau. Tą pačią 1999-ųjų vasarą išvykau į pirmąją kelionę - į Paryžių.
Keturiolikos metų - į Paryžių?
Tikrai niekas už galvos nesigriebė ir raminamųjų vaistų negėrė. Tėvai susipažino su žmonėmis, kurie buvo atsakingi už mano kelionę. O aš nuo mažens buvau labai savarankiška ir daug siekianti mergina. Mokiausi (oi, tiesa, ir tebesimokau) Vydūno vidurinėje mokykloje, dailės klasėje.
Jau ketvirti metai, kai tu Klaipėdoje - retas svečias. O kaip su mokslais, juk dabar tu - dvyliktokė?
Iš tiesų, esu varlė keliauninkė. Jau kuris laikas gyvenu Anglijoje, tačiau tenka dažnai lankytis Prancūzijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Prisipažinsiu, jog pirmaisiais metais dėl mokslų vargo iš viso neturėjau. Mokiausi daug ir atsiskaitinėdama gaudavau labai gerus pažymius. Bet dabar tikrai neeikvoju laiko mokydamasi tuos dalykus, kurių man tikrai nereikės ir kurie man neįdomūs. Tikiuosi mokytis ispanų kalbos, domėtis Lotynų Amerikos kultūra. Dėl šių šalių esu pametusi galvą. Džiaugiuosi mokytojais, kurie mane supranta, nors reikalauja lygiai kaip iš visų mokinių.
Ar bendraamžiai nepasišaipydavo iš tavo du metrus siekiančio ūgio?
Tikrai neturėjau to vadinamojo bjauraus ančiuko amžiaus. Vydūno vidurinė mokykla - tai tarsi viena šeima, kurioje vieni kitus pažįsta, artimai bendrauja. Čia visi menininkai...
Kokių dizainerių drabužius tau teko demonstruoti?
Valentino, Karlo Lagerfeldo, Kalvino Kleino ir kitų. Gražiai skamba, tačiau modelio gyvenimas nėra skanus pyragaitis. Konkurencija, įtampa per atrankas; kartais atrodo, kad neišlaikysi. Bet susikaupi ir eini į priekį. Gal man būtų lengviau, jei nuo mažens būčiau galvojusi tik apie manekenės karjerą. Nuo mažens turėjau didesnių ir svarbesnių siekių. Labai mėgstu fotografuotis ir pati dažnai paimu į rankas fotoapartą. "Kaifuoju" nuo nespalvotų nuotraukų.
Londonas - niūrus miestas, net Madona nenori jame gyventi.
Iš visų miestų, kuriuose lankiausi, mano meilė, nuolatinis ilgesys - Barselona. Londonas - iš tiesų specifinis miestas ir ne kiekvienas prie jo pripranta. Kai pirmą kartą atvažiavau į Londoną, pajutau, kad šiame mieste kažkas yra mano. Ir kai lyja, kai dangus tamsus, ir taip būna savaitėmis, Londonas man vis viena gražus. Aš turiu keletą nuostabių vietelių, kuriose atgyja mano siela. Galiu sėdėti, žiūrėti pro langą į juodą dangų, į lietaus lašus, bėgančius didžiuliais langais. Todėl ir studijoms pasirinksiu Londoną.
Pasaulinio garso modeliai - milijonieriai. Gal ir tu ja tapsi?
Iš pradžių beveik nieko neuždirbdavau, visi pinigai ėjo firmai, kuri mane ruošė manekenės karjerai. Dabar visai kitaip - man nieko netrūksta, viską galiu sau leisti. Bet mano norai taip pat nėra gigantiški.
Ką jauti, pamačiusi save žymiausiuose pasaulio madų žurnaluose?
Malonu, ir tiek. Sugebu suprasti, jog tai laikina.
Ar gero modelio karjera nėra susijusi su intymiais santykiais?
Kam tu ten, žmogau, atsiduosi, juk visi - gėjai! Niekas į tave kaip į moterį nežiūri. Gal kam nors ir siūlė siekti karjeros per lovą, bet man tai ne.
Tada papasakok apie alkoholį, cigaretes ir narkotikus.
Agentūrose nėra jokių prievaizdų, kurie sektų, ar geri, rūkai, ar vartoji narkotikus. Čia viskas labai paprasta: nesirūpinsi savo išvaizda - važiuosi namo. O rūkyt tai rūko visi, su kuo man tenka dirbti ir bendrauti.
Gražiai merginai dėmesio - per akis?
Turiu labai daug draugų ir Klaipėdoje, ir visame pasaulyje. Širdies draugo neturiu, nes į draugystę žiūriu rimtai. O kol kas jai daug dėmesio negaliu skirti. Man patinka laisvas, neįpareigojantis bendravimas.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą