Kristinos dainų terapija

Visada stengiuosi turėti tikslą ir jo siekti. Net nelabai įsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. Turbūt mano pagrindinis tikslas ir yra visada jį turėti, - juokiasi.

Kaip prasidėjo tavo muzikinis kelias ir kas paskatino neapleisti jo, net jeigu kartais būdavo tingu groti?

Darželyje, mokykloje lankiau įvairiausius ansamblius, chorus, grojau fortepijonu. Bet pradėjusi mokytis gimnazijoje nusprendžiau, kad prioritetu turi būti mokslas. Todėl muziką porą metų pamiršau. Turbūt man reikėjo šios pertraukos, nes po jos prasidėjo tai, dėl ko esu dabar kalbinama, - šypteli.

Papasakok, kaip kilo "Eglės žalčių karalienės" sumanymas. Kaip pasikeitė tavo nuostata į kūrinį per laiką, kai jis iš mėgėjiško spektaklio virto teatrinio lygio pastatymu?

Prieš pusantrų metų po vieno bendro studijos "Grock" grupių renginio mąstėme, jog būtų šaunu suorganizuoti keletą teminių koncertų. Spontaniškai pasakiau: "Kuriame roko operą." Šalia sėdėjusi Gintarė Paulikaitė iš grupės "Rezervuota" pasakė, jog šią idėją prieš metus jau ketino realizuoti "Grock" studijoje. Abi entuziastingai nusiteikusios pradėjome kurti, burti muzikantų komandą ir po pusmečio darbų pristatėme savo projektą.

Požiūris per metus labai pasikeitė, nes mes operą kūrėme vienam kartui, net negalvodami apie ateitį. Bet kai savo pagalbą tobulinant vizualinę projekto dalį pasiūlė režisierė Lina Linkevičiūtė, nusprendėme dirbti toliau. Buvo be proto sunku, daug jėgų prireikė, kad patobulėtume, bet buvo verta vien dėl patirties, kuri labai naudinga.

Roko operos ateitis dar nėra aiški. Įrašinėjame dainas, mąstoma apie albumą, iki Naujųjų metų suplanuoti dar 3 spektakliai. Tačiau pagrindinė komanda, su kuria viskas kurta, organizuota, byra: vieni išvyksta studijuoti kitur, antri nori dirbti su kitais projektais. Sudėtinga būtų šiuos žmones pakeisti kitais muzikantais.

Tavo moksleiviškų metų saviraiška susijusi su "Grock" studija. Kuo ypatingas yra su šia veikla siejamas gyvenimo etapas?

Teko padainuoti viename studijos organizuotame "Akustinių spalvų" koncerte. Nuo tada pradėjau domėtis "Grock" veikla, kol galiausiai, užsimaniusi išmokti groti gitara, nuėjau pas studijos vadovą Liną Šviriną ir pradėjau muzikuoti šioje studijoje. Per dvejus čia praleistus metus bendravau su įdomiais žmonėmis, susiradau labai artimų draugų, įgijau pasitikėjimo savimi, kurio man labai trūko. Už tai esu labai dėkinga Linui ir kitiems "grockiečiams".

Pasirinkai studijuoti psichologiją. Ilgai svarstei dėl būsimosios specialybės?

Tiesą pasakius, planavau studijuoti dizainą. Tam ruošiausi, dirbau, bet pasirinkimo momentu suvokiau, kad ne į tą sritį lendu. Galiausiai apsisprendžiau, jog dabar mane labiausiai domina būtent psichologijos studijos.

Gal ateityje ketini užsiimti muzikos terapija?

Prisipažinsiu, apie muzikos terapiją kaip veiklą, kuria norėčiau užsiimti, mąsčiau ne vieną kartą, nes man pačiai muzika yra daugiau, nei fonas. Dažniausiai grįžusi iš mokyklos eidavau ne pamokų ruošti ar pietauti, o pagroti. Pailsėdavau ir toliau kibdavau į darbą.

Gabių dainų autorių Lietuvai verkiant trūksta. Neketinai profesionaliai užsiimti dainų kūrimu?

Esu rimtai svarsčiusi rinktis kompozicijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tačiau per vėlai tos mintys atėjo - nebuvau pasirinkusi muzikologijos egzamino. Tad kol kas teko šios idėjos atsisakyti. Pastaruoju metu sulaukiau pasiūlymų sukurti keletą kūrinių, kurie, rodos, užsakovams patiko. Dėl to labai džiaugiuosi, nes tokia galimybė leidžia ir pačiai save išbandyti, ir atsakomybės jausmą sustiprina, ir, be abejo, augina pasitikėjimą savo jėgomis.

Papasakok plačiau apie savo sukurtą Klaipėdos jaunimo himną.

Tai buvo pirmasis mano gautas užsakymas - dainos paprašė Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija "Apskritasis stalas". Man tai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus, bijojau, kad gal ne visiems įtiksiu su savo muzika, bet sutikau vien iš smalsumo. Dainą sukūriau per keletą valandų, dabar vis bandau ją patobulinti. Po kurio laiko ji galės būti oficialiai pristatyta.

Kokius savo gyvenimo žmones, įvykius pavadintum lemiamais? Ar yra tekę nusivilti meile, draugyste ir kaip sprendei dėl to kilusius vidinius konfliktus?

Manau, kad kiekvienas sutiktasis mane formuoja. Kuo daugiau bendrauju su kitais žmonėmis, tuo daugiau sužinau apie save: kas man priimtina, kokios savybės man nepatinka. O tai, jog kartais tenka nusivilti ir meile, ir draugyste, yra savaime suprantama ir, deja, neišvengiama. Anksčiau reaguodavau į daugelį dalykų labai audringai net nesigilindama į priežastis, sprendimo būdus. Dabar stengiuosi bent po impulsyvios pirmosios reakcijos suskaičiuoti iki trijų ir kiek įmanoma ramiau viską apsvarstyti.

Jeigu burtų lazdelės dėka galėtum pusmečiui persikelti į kokią nors šalį ir ten, neribojama buitinių ir finansinių aplinkybių, užsiimti mėgstama veikla, kur važiuotum ir ką darytum?

Norėtųsi ne vieną šalį aplankyti tokiomis aplinkybėmis, - juokiasi. - Labai norėčiau pakeliauti Balkanų šalyse - pagyventi kaimuose, miesteliuose, kur galėčiau išgirsti liaudies dainų, jų išmokti. Asmeniškai man tai yra muzika, kurios klausantis kūnu laksto šiurpuliukai.

Anot Bobo Marlio, muzika vystosi nuolat, nes žmonės kasdien kuria naujas dainas. Kas tau įdomiau - kaip kinta ir maišosi muzikos skambesys, kiek akivaizdžiai žmonės ja išreiškia jausmus ir mintis?

Mane keri, kai atlikėjas žino apie ką dainuoja, tai jaučia ir tuo gyvena tą akimirką. Be to, labai įdomu ieškoti savito skambesio. Džiaugiuosi galimybe pažinti skirtingą muziką išmanančius žmones, nes jų dėka gali tą pačią dainą atlikti visiškai skirtingai. Šitaip tikimybė, jog tavo dainos gali atsibosti ne tik klausytojui, bet ir tau pačiam, tampa mažesnė...