R. Rimšas yra dirbęs Klaipėdos pilies uosto kapitonu, tad klaipėdiečiams yra pažįstamas. Jachta "Launagis" jis plukdė poilsiautojus ir mokė juos buriuoti. Pasak autoriaus tiems, kurie norėdavo plaukti, tarkime, kad ir į Visbį (Švedija) pagrindinis instruktažas buvo toks - gyvensi laive savaitę, žiūrėk, nesumaišyk šaukštų ir šakučių skyriaus, tiek iš tavęs tereikia.
R. Rimšas gimė Kaune, nuo 11 metų norėjo būti jūrininku, mokytis buriuoti pradėjo per vėlai - nuo 15 metų ir tebesimoko iki šiol. Lietuviams atrodo, kad jeigu nebegauni su giku per galvą, daugiau mokytis nebereikia. Pasak Lietuvos buriuotojų sąjungos garbės teismo nario Andriaus Končiaus, geresnio apibrėžimo, kad yra buriuotojas, nei "Vyriško torto recepte" jis nėra girdėjęs.
Anot literatūrologo Marijaus Šidlausko, tortas išėjo ir daugiasluoksnis, ir ne per daug saldus. Daugelis kalbėjusiųjų per knygos pristatymą pasidžiaugė, kad išvengta lietuviams būdingo lyrizmo ir melancholiškumo. Ji prisodrinta humoro, tačiau tai ne Juozo Erlicko, o greičiau angliškas humoras. M. Šidlauskas įsitikinęs, kad ne kumelio juokas rimtu veidu išspausti tokį humorą. Knygoje spalvinga gyvenimo įvairovė, šaržas, saviironija. Gyvumo suteikia nuolatinės kurioziškos scenos ir situacijos, anekdotinės istorijos bei istoriniai-literatūriniai ekskursai. Beje, juokas nėra satyrinis. Joje atsispindi ir žmogaus savianalizė, galima pastebėti, kaip jūra jį keičia.
"Vyriško torto recepto" siužetas - trys vyrai Daktaras, Bakalauras ir Santechnikas jūroje valtyje. "Kiekvienas jų žiūrėjo į savo pusę ir į savo jūrą". Tai istorija, jos dalyvių papasakota, vieno valtininko užrašyta, nupiešta Klaipėdoje. Vienas iš knygos herojų labai tiksliai apibūdina tai, ko reikia buriuojant - locijos ir kiti dalykai gerai, bet laivą reikia pajausti savo subine. Knyga parašyta taip, kad skaitantieji stebisi suradę tam tikrą savo gyvenimo epizodą, nors R. Rimšas jame ir nedalyvavo.
Klaipėdos universiteto burlaivio "Brabander" kapitonas Valdemaras Vizbaras pasidžiaugė, kad daugėja marinistinės literatūros, ir ne tik dokumentinės, bet ir grožinės atsiranda. "Tai geras buriavimo vadovėlis,gražus jūros prisijaukinimas, verčiantis mąstyti, o kas ten už horizonto, apie egzistencijos prasmę", - sakė jis.
Pristatant knygą neišvengta diskusijų dėl terminų, kurių burlaivyje devynios galybės, ir kurie neburiuojančiam žmogui atrodo kaip keiksmažodžiai, trumpam užmirštant autorių. Juk jeigu laivo koką vadiname tiesiog virėju, pašaliname iš jo jūrinį prieskonį. M. Šidlauskas mano, kad, kai lietuviai tiek daug buriuos kaip danai, švedai ar norvegai, tada nusistovės ir jų terminija.
Šį vyrišką tortą skanauti rekomenduojama tam, kuris turi nors mažytę valtį arba bent jau norėtų ją turėti, arba tam, kuris laive pernakvojo bent kelias naktis arba norėtų tai padaryti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą