Klaipėdos uostas iš kitų Baltijos jūros valstybių uostų išsiskiria tuo, kad jame dominuoja vietinės kilmės kapitalas. Dar yra šiek tiek baltarusiško, estiško, turint omenyje LKAB "Klaipėdos Smeltė" savininkus - šveicariško ir itališko.
Kinijos kompanija "China Merchants group" (CMG) planuoja steigti atstovybę Vilniuje. Ją domina galimybė Klaipėdos uoste įsigyti terminalą, o ateityje dalyvauti vystant išorinį uostą.
Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus sako, kad šiandien Lietuvos uosto prieigose yra puikios sąlygos kurtis Europos ir kitų šalių verslo grupėms. Tačiau, pasak jo, tas procesas nėra toks dinamiškas, kaip norėtųsi. Deja, Lietuva šiandien negeneruoja tų transporto srautų, kuriuos galėtų aptarnauti Klaipėdos uostas. Užtat ir bandoma ieškoti papildomų rinkų ir papildomų galimybių. Todėl viliojamos ir Kinijos kompanijos, siekiant išnaudoti Klaipėdos uosto ir Lietuvos transporto bei tranzito potencialą.
Nemato nieko blogo
Dėl kinų atėjimo į Lietuvos uostą A. Vaitkus neįžvelgia nieko blogo. Tačiau, pasak jo, svarbu tiek plačiajai Europai, tiek Lietuvai išlaikyti saugias kitų valstybių integracijos, jų terminalų steigimosi uostuose proporcijas.
"Šiandien neturiu kokių nors indikacijų, kad mums reikėtų nuogąstauti. Man neteko girdėti, kad Europos uostai bijo kinų. Abstrakčių nuogąstavimų pasitaiko, bet tai nėra faktai. Mano žiniomis, CMG kuriasi daugelyje Europos uostų. Be to, Klaipėdos uostas savo krovos mastu yra vienas iš labiausiai Baltijos jūroje dominuojančių uostų. Kas galėtų paneigti, kad specialios žinutės, nelabai atitinkančios faktologiją, platinamos tam, kad pasiektų mūsų ausis ir kad mes baimintumėmės. Man imponuoja, kad CMG yra įpareigota plėtoti "Didžiojo akmens" projektą 10 tūkstančių hektarų teritorijoje Baltarusijoje. Tai jau garantuotų gana nemažus krovinių srautus. Iš savo partnerių kinų mes girdime gana rimtas indikacijas apie siekį plėtoti ne tik logistikos, bet ir gamybos sektorių. Klaipėdos uoste didėtų apyvarta nepriklausomai nuo to, ar tai būtų žaliavos ar prekės", - spaudos konferencijos metu vakar sakė A. Vaitkus.
Jis į Kiniją važinėja 12 metų ir sako, kad situacija toje šalyje yra labai pasikeitusi - kinų ekonomikos šuoliai yra milžiniški.
"Man kelia šypseną, kai plačiajame pasaulyje skelbiama, kad Kinijos ekonomika ženkliai krenta. Ar 7 procentų augimas yra taip mažai? Manau, kad bet kuri pasaulio valstybė svajoja apie tokius procentus. Žinoma, dabar viena iš labiausiai kylančių valstybių yra Indija. Galbūt mums, uostininkams, reikėtų pasidairyti ir šioje valstybėje", - kalbėjo A. Vaitkus.
Ne tik kinams
Apie kinų atėjimą į Klaipėdos uostą diskutuota ir su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija. Buvo keliamas klausimas, kodėl Klaipėdos išorinio uosto statyba yra tiesiogiai siejama su Kinijos kompanijos atsiradimu Lietuvos uoste.
A. Vaitkaus teigimu, AB "Klaipėdos nafta", UAB Krovinių terminalas, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") dar pernai pranešė apie poreikį turėti papildomą krantinių liniją išoriniame uoste. Anot Uosto direkcijos vadovo, nėra pagrindo tuo netikėti, nes "Klaipėdos nafta" ir Krovinių terminalas per pastaruosius 1,5 metų ženkliai padidino savo krovą.
"Statant išorinį uostą pirmiausia būtų prasminga tenkinti tų kompanijų, kurios šiandien jau dirba uoste, norus", - sakė A. Vaitkus.
Anot jo, kad ir kokia kompanija ateitų į Klaipėdos uostą, jai nebus sudarytos kokios nors ypatingos sąlygos, nes visiems uosto naudotojams turi būti užtikrintos vienodos sąlygos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą