Ar per didelės išmokos už supjaustomus laivus?

Nuomonė

Jau kuris laikas pasigirsta nuomonių, esą Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama žvejams už laivo veiklos nutraukimą visam laikui esanti nepagrįstai didelė. Manoma, jog esą šioje srityje valdininkai taip plauną pinigus.

Nepriklausomas žuvininkystės ekspertas Algirdas Gedrimas mano, kad Lietuvos žvejų verslas yra visai nelikvidus, tad ES kompensacijos už žvejybos veiklos nutraukimą esančios per didelės.

Žvejybos verslo efektyvumą apriboja faktas, jog sugriuvus Sovietų sąjungai žuvies perdirbimo pramonė Lietuvoje taip pat pamažu žlugo ir tik dabar po truputį atsigauna.

Šiuo metu šioje srityje mes neprilygstame latviams bei estams. Mūsų kaimynų žvejai gaudo brėtlingius, silkes ir iš jų ne tik kad išgyvena, bet ir pelnus skaičiuoja.

Lietuvoje nėra akcentuotos valstybinės žuvininkystės politikos, tad jos žvejams neapsimoka gaudyti silkių, brėtlingių ir kitų panašių žuvų, jie specializuojasi menkių žvejyboje ir yra priklausomi nuo šios žuvies išteklių bei kvotų.

Vidutinė lietuvių laivo, žvejojančio Baltijos jūroje, metinė apyvarta siekia 300-400 tūkst. litų. Laivai yra seni, pastatyti prieš 30-40 metų, jų varikliai nėra tokie modernūs, kaip laivų, pastatytų Vakarų Europoje. Menkių kvota nuolat mažinama, auga kuro kainos, darbuotojų užmokesčiai. Todėl ne visos įmonės dirba pelningai.

Parduodant verslą, jo vertė pasaulyje skaičiuojama gautą pelną (neatskaičius mokesčių ir palūkanų) padauginus vidutiniškai 10 kartų.

Taigi turint omenyje, kad žvejybos laivo apyvarta per metus vidutiniškai yra 350 tūkst. litų, o pelningumas - 10 proc. (visuotinai sutariama, kad bet kokiam verslui toks rodiklis yra gana geras), tai milijoninės išmokos už jo praradimą tikrai neatrodo pagrįstos.

Tačiau Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Indrė Barisevičiūtė teigia, kad kompensacija už supjaustyti atiduodamą laivą skaičiuojama pagal ES reglamente patvirtintą formulę. Pagrindinis šios formulės kriterijus yra laivo talpa.

Pasak pareigūnės, ministerijoje taip pat manyta, kad kompensacijos yra kiek per didelės, tačiau tokia ES politika. Neįsigilinus kompensacijos atrodo gal ir per didelės, tačiau tuomet žemės ūkio išmokos turėtų atrodyti dar labiau nepagrįstos.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila mano, jog tokios kalbos neturi pagrindo. "Reikia apskaičiuoti pradinę laivo vertę. Nepriklausomai nuo to, ar laivas yra senas, ar ne, jis vis tiek savo kvotos dalį sugauna", - teigė jis.

Naujas laivas, toks, kokie dabar žvejoja Baltijos jūroje, kainuotų apie 3 milijonus litų. Seni vidutiniškai vertinami 600-800 tūkst. litų, tačiau konkreti jų kaina priklauso ir nuo techninės būklės.

Beje, nuo 2007 metų ES ketina leisti pačioms valstybėms narėms keisti kompensacijų skaičiavimo formulę. Jos, siekdamos pelningo žuvininkystės verslo, galės atsižvelgti į turimą laivų skaičių ir šaliai skirtas kvotas bei nuspręsti, kaip paskirstyti finansinę paramą.

Imantas PALIAKAS