Artėja istorinis momentas - dvišalių sutarčių pasirašymas

Klausimą dėl dvišalių sutarčių pasirašymo tarp uosto žemės naudotojų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos būtinumo Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas iškėlė dar pernai gruodį. Ir tik šiemet praėjusį penktadienį vykusiame Klaipėdos uosto tarybos posėdyje pagaliau pritarta tipinės dvišalės sutarties tekstui. Tiesa, nors likus pusvalandžiui iki tarybos posėdžio buvo aptarti įvairūs smulkūs redakciniai dalykai ir jokių klausimų nebeturėjo kilti, vis dėlto diskusijų dėl poros dalykų neišvengta. Jie turėjo būti suderinti per savaitę iki posėdžio protokolo pasirašymo. Tai rodo, kad uosto kompanijos labai atsargiai vertina reikalavimą pateikti Uosto direkcijai savo įsipareigojimus.

Tipiniai dvišalių sutarčių tekstai bus teikiami svarstyti artimiausiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriam paprastai pirmininkauja susisiekimo ministras. Šiemet antrasis Uosto plėtojimo tarybos posėdis planuojamas rugsėjo antroje pusėje.

10 metų nekeis veiklos

E. Gentvilo teigimu, tokios dvišalės sutartys su krovos ir kitų terminalų operatoriais bus pasirašomos kiekvienu atveju, kai jie pageidaus, kad Uosto direkcija investuotų į infrastruktūrą, t. y. prašys, kad būtų statomi pirsai, tiesiami geležinkeliai, krantinės ir t. t., ir investicijų suma viršys 2 mln. Lt. Taigi operatoriai privalės teikti paraiškas Uosto direkcijai su savo įsipareigojimais.

Be to, uosto kompanijos turės įsipareigoti 10 metų nekeisti savo pagrindinės veiklos. Beje, žemės nuomos sutartys su daugeliu iš jų yra sudarytos 50 metų. Tokio įsipareigojimo reikalaujama todėl, kad po kelerių metų, pavyzdžiui, konteinerius kraunanti kompanija nesugalvotų krauti naftos produktų ir jai nebereikės infrastruktūros, į kurią direkcija investuos nemažai lėšų.

Pasak E. Gentvilo, uosto naudotojai galės keisti savo veiklos profilį, tačiau tada patys turės susikurti jiems reikalingą infrastruktūrą. Anot uosto vadovo, ne Uosto direkcija, atsižvelgdama į kompanijų pasikeitusius poreikius, turi nuardyti tai, kas nebereikalinga, nors ką tik buvo pastatyta ir dar neatsipirko, ir statyti iš naujo. Uosto vadovo teigimu, kompanijos geranoriškai sutiko su tokia nuostata.

Tikslas - krovos kompleksas

E. Gentvilas pastebėjo, kad Klaipėdos uosto direkcija iki šiol su uosto naudotojais turėjo tik vieną, t. y. žemės nuomos sutartį, o Ventspilio uoste jau seniai pasirašomos dvi sutartys. Klaipėdos uosto operatorius išsinuomoja žemę ir gauna teisę naudotis krantine. Ventspilio uoste pasirašoma viena sutartis dėl žemės nuomos, tačiau žemė išnuomojama be teisės naudotis krantinėmis.

Dėl teisės naudotis krantine Latvijos uoste yra sudaroma kita sutartis, kuria uosto kompanija įsipareigoja atlikti tam tikrus darbus, statyti vidinę suprastruktūrą, nusitiesti vidinius kelius ir pan. Yra ir tokių kompanijų Ventspilio uoste, kurios tik nuomoja žemę. Jeigu krovos kompanija šiame uoste prašo uosto direkcijos papildomų krantinių ar krantinių rekonstrukcijos, papildomai moka direkcijai už naudojimąsi ta krantine.

"Tai, ką mes dabar darome siekdami dvišalių sutarčių, Ventspilyje jau veikia 16 metų. Pagal mūsų dvišalę sutartį uosto kompanija, gaudama mūsų investicijas, įsipareigos investuoti savo lėšas į suprastruktūrą. Ir tokiu būdu bus sukuriamas bendras krovos kompleksas, kas ir yra svarbiausia, tada į jį pritraukti naujus krovinius bus suinteresuotos abi pusės", - sako E. Gentvilas.

VENTSPILYJE. Latvijos uoste dėl teisės naudotis krantine sudaroma atskira sutartis.

Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.