AB "DFDS Seaways" komunikacijų ir ryšių su visuomene vadovas Baltijos jūros regionui Vaidas Klumbys sako, jog keltų perkėlimas atidėtas todėl, jog norėta geriau pasirengti: išbandyti naują terminalo valdymo sistemą, kuri, kaip jau matoma dabar, sutrumpina laivų pakrovimo laiką bent pusvalandžiu. Šiuo metu sistema toliau vystoma, tobulinama. Netrukus darbuotojams nebereikės pildyti puspriekabių defektacijos aktų, visi pažeidimai bus matomi nuotraukose - taigi sumažės popierizmo. Atliekami ir kiti aptarnavimo terminale optimizavimo darbai. "DFDS Seawys" keltai į Vokietiją jau nuo pernai plaukia iš šio terminalo. Jame švartuojamas ir į Fredericiją (Danija) plaukiantis keltas. Jiems atliekami darbai netrukdo.
"Norime, kad būtų geriau pasirengta, kad nestrigtų atliekamos operacijos, kai terminale bus visų trijų mūsų linijų keltai. Kadangi terminalas yra mieste, negalime leisti, kad kiltų kokių nors keltų pakrovimo problemų. Tas procesas turi būti sklandus", - sakė V. Klumbys.
Dabar Švedijos liniją iš Jūrų perkėlos terminalo į CKT perkelti planuojama spalio pradžioje.
Pasak CKT generalinio direktoriaus Karolio Grigalausko, sprendimą kol kas dar neperkelti Švedijos linijos keltų iš Jūrų perkėlos terminalo priėmė "DFDS Seaways" vadovybė. "Šiuo metu mes šiek tiek didiname terminalo galimybes, t. y. diegiame skaitmenines patekimo į terminalą technologijas su išankstiniais bilietais, visiškai kompiuterizuota apskaita, aikštelių planavimu ir kt. Šį mėnesį tikimės tuos darbus baigti. Iki metų pabaigos turėtų būti nutiestos papildomos geležinkelio linijos, tad galėsime teikti normalias paslaugas. Iki šiol terminalas dar nedirba visu pajėgumu atsižvelgiant į klientų poreikius. Stengiamės jiems sudaryti ne prastesnes sąlygas nei Jūrų perkėlos terminale", - sakė K. Grigalauskas.
Ilgesnio CKT pirso, kuriuo rūpinasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, realiai "DFDS Seawys" prireiks tik po 2020 metų. Pasak V. Klumbio, šiuo metu galima dirbti su tuo, kas yra. Tačiau ateityje kompanija ketina įsigyti didesnių laivų, kuriems jau reikės ilgesnio pirso.
K. Grigalauskas antrino, kad pirsas turės būti tvarkomas, kai "DFDS Seaways" savo linijose pradės naudoti apie 230 metrų ilgio laivus. "Pirsą turime pailginti iki 2020 metų. Uosto direkcija dirba kryptingai, jau atliekami projektavimo darbai. Kol didesnių laivų nėra, rimtesnių bėdų dėl pirso neturime", - teigė CKT vadovas.
Transporto srautus bandys suvaldyti
V. Klumbio teigimu, baimintis, kad rudenį, kai visos keltų linijos jau bus CKT, keltais plukdomas autotransportas užkimš miestų gatves, nereikėtų. Pagal dabartinius grafikus miesto transporto piko srautai nelabai kertasi su keltų autotreilerių srautais. Keltai, kurie aptarnauja Lietuvos-Švedijos maršrutą ir šiuo metu švartuojasi Jūrų perkėlos terminale, į Klaipėdą atvyksta 9 val., o išplaukia 21 val.
K. Grigalauskas sako, kad, kai terminale pradės dirbti visos linijos, transporto srautai centrinėse miesto gatvėse turėtų natūraliai išaugti. Tačiau kadangi jie pasiskirsto (dalis jų jau dabar yra, vadinamasis vakarinis srautas, o Karlshamno linijos srautas bus rytinis), tikimasi, kad didelių problemų dėl to miestiečiams nekils. Vienu metu Karlshamno linijos laivai jau dirbo CKT, įtakos transporto srautams gatvėse dėl to nepastebėta.
Be to, CKT rengia naujus projektus. Kalbamasi su AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovais dėl specializuotų traukinių paleidimo, kuriais treileriai bus vežami į įvairias stotis. Iš pradžių planuojama juos gabenti į Vilnių, o vėliau išvežioti po visą Lietuvą. Įgyvendinus tokį projektą, tikimasi dar labiau sumažinti apkrovas miesto gatvėse.
"Visi esame vienoje valtyje. Situaciją stebi Klaipėdos meras, mes jį nuolatos informuojame. Rengiame planus, ką reikėtų daryti, jeigu kartais susidarytų kamščiai, kur galėtų būti daromi apvažiavimai. Šiuo klausimu dirbame ir ruošiamės. Nėra taip, kad, kai mašinos išvažiuoja iš terminalo, mes jau nesukame sau galvos. Dedame daug pastangų stengdamiesi daryti įtaką, kad rekonstruojant dvi žiedines Baltijos pr. sankryžas - su Minijos g. ir Šilutės plentu - būtų įrengti viadukai. Tokiu atveju sumažėtų srautai ir miestui gerokai palengvėtų", - sakė CKT vadovas.
Ateities planai
"Svarbiausias mano uždavinys - laiku užtikrinti terminalo plėtrą, jo modernizaciją, tinkamų paslaugų teikimą, įgyvendinti IT projektus, kad terminalas būtų modernus ir palankus miestiečiams", - sako K. Grigalauskas, CKT generalinio direktoriaus pareigas einantis jau 9 mėnesius.
Paklaustas, kaip įsivaizduoja šio terminalo plėtrą, atsakė: " Kol kas mums visiškai užtenka šiuo metu nuomojamos teritorijos. Manau, dar kelerius metus jos mums visiškai pakaks, tačiau, vertinant 10-20 metų perspektyvą, reikia galvoti apie ateitį. Gali ateiti ir naujų linijų, atsirasti naujų srautų, susijusių su geležinkeliu, galbūt terminalas imsis teikti kokias nors papildomas paslaugas, tad turime iš anksto tam nusimatyti vietą. Todėl ir bandome žvalgytis aplinkui, kur galėtume plėstis, kur būtų galima sumažinti kelių transporto srautus, perkeliant krovinius ant geležinkelio, kad mažiau trukdytume miestui ir gerintume ekologinę situaciją. Planuojamos rezervinės teritorijos, kurių nuomai Uosto direkcija skelbs konkursus. Kai matysime, kad mums jau trūksta vietos, bandysime juose dalyvauti ir naudoti aplinkines teritorijas. Kalbu apie pietinę terminalo pusę, tą vietą, kur buvo miesto darželiai, sklypus Strėvos, Sulupės gatvėse."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą