Naujuoju planu bus užtikrintas tausus minėtų Baltijos jūros išteklių naudojimas, kad žvejybos sektorius galėtų džiaugtis stabilia žvejyba ir didesniu laimikiu, informuoja EK.
Žvejams taisyklės taps aiškesnės ir paprastesnės. Plane valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams palikta veiksmų laisvės nuspręsti, kaip šį planą geriausia įgyvendinti jiems priklausančiame jūros baseine. Be to, vietos suinteresuotieji subjektai gali patys sukurti technines priemones ir priimti žvejybos valdymo sprendimus.
Kadangi planas taikomas keliems ištekliams, užtikrinama, kad jų valdymas būtų pagrįstas naujausia moksline informacija apie pavienių išteklių dinamiką ir skirtingų išteklių tarpusavio sąveiką, taip pat sąveiką su kitais ekosistemos ir aplinkos elementais.
Vietoj trumpalaikio planavimo, šiame daugiamečiame plane numatytas ilgalaikis žuvų išteklių valdymas atsižvelgiant į skirtingų išteklių žvejybos ypatumus. Tai būtina, kad žuvų ištekliai būtų naudojami tvariai.
Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki sakė: „Būtent tokio plano, kaip šis, skirtas Baltijos jūrai, norėjome reformuodami bendrą žuvininkystės politiką. Šiame ilgalaikiame plane numatyta suteikti galių regionų subjektams, jis taip pat padės išvengti kasmetinio planavimo ir užtikrinti mūsų išteklių Baltijos jūroje tvarumą, o žvejams – patikimas pajamas iš žvejybos. Reformuota žuvininkystės politika jau įgyvendinama visu pajėgumu, ir dabar nekantraudama laukiu pamatyti kitų jūrų baseinų planus.“
Minėtas valdymo planas yra pirmas pagal naująją bendrą žuvininkystės politiką pateiktas pasiūlymas po to, kai balandžio mėn. buvo išspręsta Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinė krizė. Dabar pasiūlymas bus svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje.
Ilgalaikis planavimas – bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimas
Į planą įtraukti nauji BŽP elementai: reikalavimas iškrauti visas sužvejotas žuvis ir valstybių narių regioninis bendradarbiavimas.
Nustatytas įpareigojimas iškrauti visą Baltijos jūroje žvejojant menkes, silkes ir šprotus sužvejotų menkių, silkių, šprotų ir jūrinių plekšnių laimikį. Jis netaikomas tik tais atvejais, kai galima įrodyti, kad didelė į jūrą sugrąžintų žuvų dalis išgyvena.
Dabar valstybės narės ir patariamosios tarybos daug daugiau prisidės prie žuvininkystės valdymo proceso. Plane numatyta, kad priimant technines priemones turi būti bendradarbiaujama regiono lygmeniu, taip pat įtrauktos nuostatos dėl įpareigojimo iškrauti laimikį ir konkrečios žvejojant atitinkamus išteklius sužvejojamos priegaudos išsaugojimo priemonės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą