Į Lenkiją - ir laivų registruoti

Lietuvos laivų statytojai ir remontininkai šaukiasi pagalbos. Po permainų šalyje nebeliko specialistų, prižiūrinčių mažųjų pramoginių laivų statybą ir remontą. Iki šiol nėra paskirtosios (notifikuotos) įstaigos, tad iškyla daug problemų dėl laivelių įregistravimo. Tokios paslaugos negaudami savo šalyje, lietuviai vyksta į Lenkiją, Estiją ar Daniją. Pastaruoju metu mažųjų laivų pertvarkymo verslas apskritai sustojo. Susisiekimo ministerija kol kas tyli, nors žada atsakyti į dienraščio pateiktus klausimus.

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija (LLSRA), kurios narės yra 5 privačios įmonės, užsiimančios būtent pramoginių laivų, jachtų remontu ir statyba, kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA) prašydama spręsti po įvykdytų permainų kilusias problemas.

Asociacija prašo notifikuoti įstaigą Lietuvoje, galinčią išduoti pramoginiams ir asmeniniams laivams CE sertifikatų (liudijimų, kad laivas atitinka Europos standartinius reikalavimus) patvirtinimą ar akceptuoti esminius mažųjų laivų pertvarkymus. Verslininkai pasigenda konkretaus laivo pertvarkymo iš esmės apibrėžimo. Dabar laivo konstrukcijos pakeitimai įvairiai traktuojami, todėl kyla ginčų tarp projektuotojo-gamintojo ir transporto inspekcijos.

MAŽIEJI. Pasak Antano Jastremsko, mažieji laivai labai specifiški - nors ir maži, bet į juos reikia beveik viską sudėti kaip į didelius laivus.

Verslas sustojo

Lietuvos ir Vokietijos UAB "Quali Tech ir Antanina",užsiimančios pramoginių laivų remontu ir statyba, direktorius Antanas Jastremskas sako, kad problema atsirado panaikinus licenciją mažiesiems keleiviniams laivams, plukdantiems daugiau kaip 12 žmonių. Tada bet koks asmuo, turintis pramoginį laivą, gavo galimybę plukdyti žmones. Todėl nemažai laivelių savininkų ėmėsi vandens turizmo - pramoginė žvejybos, pasiplaukiojimų ir kt.

Kadangi Kuršių mariose staigiai sukyla "aštrios" bangos ir neretai laivelio variklio galios nepakanka, kad jis galėtų plaukti prieš vėją. Todėl nemažai laivelių savininkų panoro pasididinti variklio galingumą. Antano įmonė turėdavo nemažai tokių užsakymų - vieną mėnesį jų buvo net 25. Konstruktorius perskaičiuodavo, parengdavo brėžinį, ir variklio galia būdavo didinama. Pavyzdžiui, jeigu galia buvo 50 AG, ji buvo didinama iki 70 AG, jeigu 75 AG - iki 115 AG ir t. t.

Iki 2017 metų sausio, kol Lietuvoje nepradėjo galioti 2013 metais priimta nauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pramoginių ir asmeninių laivų, vadinamoji 53-oji direktyva, buvo galima pertvarkyti tuos laivus vadovaujantis konstruktorių sprendimu. Pasak Antano, pernai sausį dar žmonės kuri laiką kreipėsi dėl laivų pertvarkymo, o paskui šis verslas sustojo. Dabar bendrovė turi du laivus ir nežino, ką su jais daryti.

Jeigu situacija Lietuvoje nepasikeis iki kitų metų pavasario, A. Jastremskas irgi žada kviestis į pagalbą lenkus.

Nori tikslaus apibrėžimo

Minėjote 53-oje Europos direktyvoje nėra tiksliai nurodyta, kas yra esminis, o kas neesminis laivo pertvarkymas, todėl neretai kyla ginčų. Pasak Antano, neesminio pertvarkymo metu variklio galingumą galima didinti tik iki 15 proc. Pavyzdžiui, jeigu jis buvo 10 AG, papildomos 1,5 AG atsiradimas laiveliui didelės reikšmės neturės.

BAIGĖSI. Mažųjų pramoginių laivų remontininkams ir statytojams Lietuvoje baigėsi katino dienos - iškilo daug problemų. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.

Verslininkai pageidauja, kad Susisiekimo ministerija ne aklai vadovautųsi 53 direktyva, o parengtų kokį nors dokumentą, kuriame būtų aiškūs apibrėžimai, apibūdinantys esminį ir neesminį pertvarkymą. Susisiekimo ministerija, į kurią kreiptasi šių metų birželio pradžioje, žadėjo parengti išplėstinius apibrėžimus, bet taip nieko ir nepadarė.

Naujoji direktyva reikalauja, kad esminis laivo pertvarkymas būtų notifikuotas, tačiau Lietuvoje nėra notifikuotos (paskelbtosios) įstaigos, galinčios atlikti laivo pertvarkymo įvertinimą.

Pasiuntė į Lenkiją

Verslininkai bandė kalbėtis su LTSA atstovais, kad jie imtųsi notifikavimo, tačiau šie atsakė, kad tai ne jų reikalas. Esą jie netgi patarę važiuoti į Lenkiją, kur tokių problemų nekyla, nes ji turi savo registrą, patvirtinantį laivo klasę.

Laivų, įregistruotų Lietuvos jūrų laivų registre, techninę priežiūrą atlikdavo penkios Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA, dabar Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) įgaliotos kvalifikacinės bendrovės: "Lloyd's Register", "Det Norske Veritas" "Biuro Veritas", Rusijos jūrų laivybos registras ir "Polski Rejestr Statkow". Pasak Antano, bėda ta, kad ne visos jos neužsiima pramoginiais laivais. Anksčiau jais užsiimdavo "Biuro Veritas", o dabar - "Polski Rejestr Statkow", turintis pramoginių laivų skyrių. Jo specialistai ir notifikuoja, ir išduoda CE klasės sertifikatus. Beje, visai neseniai toks registras atsirado Estijoje. Taigi jeigu Lietuvoje perdaromas laivas jį notifikuoti reikia vykti arba į Lenkiją, arba į Estiją.

Paklaustas, o kam Lietuvai reikia savo notifikuotos įstaigos, jeigu kelių laivelių savininkai gali kreiptis į kaimynus tokios paslaugos, LLSRA vykdomasis direktorius Viktoras Čepys atsakė, kad veltui išleidžiami pinigai transportui ir kt.

Kodėl mes turime atiduoti pinigus lenkams ar estams, jeigu galėtume patys juos pasiimti? Pramoginių laivų skaičius didėja. Kad ir kaip būtų, gyvenimas vis dėlto gerėja, daugėja ir žmonių, norinčių plaukioti su savo laivais", - sako V. Čepys. Pramoginių laivelių pertvarkymu užsiimantys verslininkai mano, kad Lietuvoje tokia įstaiga galėtų tapti AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) inžinerinis centras, turintis užtektinai specialistų, konstruktorių ir atestuotą laboratoriją, kurios reikalauja direktyva. VLG inžinerinis centras - privati įmonė, jeigu ji bus paskelbta notifikuota, dirbs komerciniu pagrindu, t. y. už teikiamą paslaugą ims pinigus. Beje, už tokią paslaugą reikia mokėti ir lenkams, ir latviams, ir estams. Pasak V. Čepio, šis procesas nėra toks greitas, kaip norėtųsi. Inžinerinis centras Atestacijos biure turės gauti atestaciją, paskui kreiptis į Susisiekimo ministeriją, kad ši kreiptųsi į Vyriausybę, kad ši paskelbtų jį notifikuotu, t. y. paskelbtuoju. Šiemet tai padaryti tikrai nebepavyks, o kitais metais tam dar reikėtų, ko gero, pusmečio.

Lietuvoje sunku laivą įregistruoti

Lietuviai prisipirko nemažai laivelių užsienyje ir norėdami Lietuvoje juos registruoti, turėdami tik laivo pirkimo-pardavimo aktą, susiduria su problema, kad trūksta duomenų apie laivą, ir jis neregistruojamas. Pavyzdžiui, neturi laivo techninio paso, nes jį pastačiusi statykla jau seniai uždaryta. Tokiu atveju Antano įmonė darydavo projekto patikslinimą: atlikdavo matavimus, apskaičiuodavo, kokia gali būti to laivelio variklio galia, kiek juo gali plaukti žmonių ir t. t. Iš pradžių tokie projekto patikslinimai buvo priimami, o paskui nebe.

Antanas pasakojo, kad jo įmonė vienam vyrui, užsiimančiam kaimo turizmu, sutvarkė laivo dokumentus, tačiau laivo Lietuvoje neregistravo. Vaikščiojo žmogus dvi ar tris savaites, paskui jam kažkas patarė važiuoti į Latviją. Iš ryto nuvažiavo, o po pietų jau grįžo su laivo registracijos dokumentais. Tik kad jo laivelis dabar plaukioja dabar su Latvijos vėliava.

Kitas dalykas, lietuviai prisipirko nemažai laivelių, neturinčių gamyklinio numerio, kurie Lietuvoje neregistruojami. Vien tik Klaipėdos regione jų yra iki 45. Taip nutiko todėl, kad kai kurios laivų statyklos, pavyzdžiui, Norvegijoje, Švedijoje, iki 1989 metų statė laivus be numerių. Kai laivai tapo prabangesni ir brangesni, atsirado ir gamykliniai numeriai.

Pasak Antano, dabar Lietuvoje bet kokį laivą užregistruoti pasidarė labai sunku. Žmonės skundžiasi, kad reikalaujama net laivo atitikties deklaracijos. Pasak Antano, tai tas pats, kas reikalavimas įrodyti, kad pasas tikrai yra tavo. Taigi kyla įvairiausių klausimų ir kartais prieinama iki absurdų.

Sakoma, kad internete yra adresas, kad žmogus gali sėdėdamas namuose ir sumokėjęs 300 eurų be jokių problemų registruoti laivą Danijoje. Lietuvoje negalima, o ten galima. Kiti žmonės sako, kad nėra ko vargti Klaipėdoje, o iš karto reikia važiuot į Kauną ar Vilnių ir ten bandyti.

Niekas Lietuvoje nenori spręsti tos problemos. Nesuprantu, kodėl žmonės, norintys turėti savo laivus, yra stabdomi", - sako A. Jastremskas. "Lenkijoje gauti laivui CE klasę gana paprasta. Vieni patys važiuoja į šią šalį, kiti kviečiasi lenkų specialistus atvykti į Klaipėdą. Bet kodėl mes turime važinėti į Lenkiją, jeigu ir Lietuvoje vis tai galime turėti. Tada ir daugiau laivelių būtų statoma mūsų šalyje", - mano Antanas ir pridūrė, kad Klaipėdoje ne viena įmonė stato pramoginius mažus laivelius. Pasak jo, būtina išspręsti problemą, susijusią su laivų perdirbimu, kad tokie laivai būtų sklandžiai registruojami Lietuvoje.

"Vargstame su "profesionalais"

Dabar mažaisiais pramoginiais laivais užsiima LTSA Administracinių paslaugų departamentas, esantis Vilniuje ir turintis skyrių Klaipėdoje. Pasak verslininkų, jame dirba juristai, išmanantys dokumentus, bet nėra nė vieno specialisto, kuris nusimanytų apie mažuosius laivus.

"Anksčiau mes labai glaudžiai bendradarbiavome su Lietuvos saugios laivybos administracijos vidaus vandenų inspektoriais. Jie žinojo visus įstatymus ir reikalavimus, duodavo patarimų, prižiūrėdavo laivo statybą. Kai administracija buvo reorganizuota, specialistai buvo atleisti, pradėjo dirbti "profesionalai". Dabar mes vargstame su jais. Pertvarkant ar statant laivą kyla įvairiausių klausimų, o aš nebeturiu su kuo pasikonsultuoti", - kalbėjo Antanas ir pridūrė, kad be minėtų 5 įmonių, dar yra 8 individualios įmonės, užsiimančios pramoginių laivų statyba ir remontu.

Verslininkų manymu, dėl kylančių problemų kaltas specialistų stygius. Pasak V. Čepio, konstruktoriaus, išmanančio laivo stovumą ir pan. dalykus, tarp departamento specialistų, nėra. Anot jo, negerai, kai jie pasitaria ir nusprendžiama, jog laivas yra, tarkime, ne jūrinis, o vidaus vandenų, nedalyvaujant konstruktoriui.

"Reikia specialistų, su "profesionalais" neįmanoma dirbti. Juk administracijos vadovas, gavęs popierius, kurių nesupranta, gali pasikviesti ekspertą. Mažindami etatų skaičių išvarė ir specialistus, išmanančius ir galinčius projektuoti bei statyti mažus laivus. Jie labai specifiški - nors ir maži, į juos reikia beveik viską sudėti kaip į didelius laivus. Būtų labai gerai, kad toje administracijoje atsirastų specialistas, su kuriuo būtų galima pasikonsultuoti. Ir jis reikalingas ne Vilniuje, o čia Klaipėdoje", - kalbėjo Antanas.

Priežiūros visai nebeliko

Dar viena problema - gavęs užsakymą laivo statytojas turi suderinti savo projektą su LTSA, tačiau joje neliko specialisto, kuris galėtų pasirašyti tokį dokumentą, nebėra inspektoriaus, užsiimančio mažaisiais pramoginiais laivais.

Anksčiau LSLA buvo vyriausiasis inspektorius, kuris nuspręsdavo, ar tinka projektas, ar ne. Taigi būdavo gaunamas leidimas statyti. Tokio principo laikomasi visame pasaulyje, nes vėliau tam laivui reikalinga inspektoriaus priežiūra.

"Niekas iš dabartinių specialistų negali pasakyti, ar laivo korpusas yra tinkamas, ar ne. Kai paklausiau, kas dabar duoda leidimą pradėti statybą, jie tik susižvalgė, paskui pasakė kažkokią pavardę. Bet ar tas žmogus, nebūdamas laivinis žmogus, supras, po kuo jis deda savo parašą, nes jis ne specialistas", - kalbėjo Antanas.

Atsiras šiukšlių

Pasak Antano, šiuo metu mažųjų laivų rinka suaktyvėjo. Atsiranda vis didesnių laivų, o mažieji stovi nenaudojami. Kai kuriose užsienio šalyse juos galima įsigyti net nemokamai. Lietuvos žmonės perkasi nedidelius iki 6 metrų laivelius, nes uosteliuose juos laikyti nėra vietos, be to, tai brangu. Šiemet reikėjo mokėti už laivelio stovėjimą mėnesį Klaipėdoje 82 eurus ir 81 erą Drevernoje. Smiltynės jachtklube reikia metams sudaryti sutartį. Klaipėdos krašte laivelių jau atsirado nemažai. Vieni žmonės juos laiko prie namų, kiti veža į sodus.

Antanas sunerimęs, kad Lietuvoje gali atsirasti labai daug šiukšlių t. y. pamestų laivelių. Kartais žmogus atsiveža ne vieną, o du laivo korpusus. Sunaikinti plastikinių korpusų neįmanoma, tad nėra kur jų dėti. Jų niekas nepriima, nebent bendrovė "Toksika", bet korpusas turi būti supjaustytas, supakuotas į maišus. Ir už visą tai reikia mokėti. Anot Antano, dabar tokių korpusų gali būti primėtyta visur.

"Nė vienos paraiškos tapti notifikuota įstaiga negauta"

Edita BANIENĖ, Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) yra įstaiga prie Susisiekimo ministerijos. Šios įstaigos administracijos direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas susisiekimo ministrui. Ministerija nuolat domisi pavaldžių įstaigų veikla. LTSA vadovybės teigimu, veiklą vykdančių specialistų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. 

Susisiekimo ministerija kartu su LTSA priėmė sprendimą parengti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl pramoginių laivų ir jų sudedamųjų dalių projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento patvirtinimo“ pakeitimą. Tuo siekiama atskirti pramoginių laivų esminį perdarymą ar pakeitimą nuo patobulinimo, įvedant aiškius kriterijus, ir užtikrinti svarbiausius saugos reikalavimus bei jų atitikties šiems reikalavimams įvertinimo procedūras. Šiuo metu vyksta teisės aktų peržiūra ir analizė, siekiant tinkamai įgyvendinti teisės aktų pakeitimus ir užtikrinti pramoginių ir asmeninių laivų saugą bei vartotojų interesų apsaugą.

Susisiekimo ministerija savo iniciatyva negali paskelbti notifikuotos įstaigos, kuri atliktų atitikties įvertinimo procedūras ir išduotų atitiktį patvirtinančius dokumentus. Įstaiga, pageidaujanti tapti notifikuota atitikties įvertinimo srityje, turi pateikti paraišką, privalo atitikti nustatytus specialiuosius reikalavimus, taip pat turi turėti technines galimybes atlikti nustatytas atitikties įvertinimo procedūras. Iki šiol nė vienos paraiškos dėl tapimo notifikuota įstaiga nebuvo gauta.

<ParaStyle:pv>Pramoginių laivų statybos ir techninė priežiūra neatliekama
<ParaStyle:inf>Irmantas Kuzas, Lietuvos transporto saugos administracijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas

Darome prielaidą, kad verslas nemato notifikuotos įstaigos  veiklos atsiperkamumo, nes iki šiol nė vienos paraiškos tapti notifikuota įstaiga negauta.
Netiesa, kad mūsų darbuotojai pataria mažus pramoginius laivelius registruoti važiuoti į Lenkiją. Greičiausiai kalbama apie situaciją, kai reikiamos informacijos nėra arba trūksta dokumentų. Tokiais atvejais specialistai pataria kreiptis į kitų šalių atitikties vertinimo įstaigas atlikti įvertinimą po statybos procedūros ir gauti dokumentus su trūkstama informacija.

Lietuvoje registruojant laivus vadovaujamasi Lietuvos vidaus vandenų laivų registro nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1435, ir Lietuvos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklėmis, patvirtintomis susisiekimo ministro 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 3-13. Šie teisės aktai numato, kokie dokumentai turi būti pateikti ir kokie duomenys yra privalomi registruojant laivą Lietuvos vidaus vandenų laivų registre.

Pramoginius laivus registruoja ir jų techninę apžiūrą atlieka LTSA Administracinių paslaugų departamentas. Pramoginių laivų kontrolę atlieka Transporto veiklos priežiūros departamento skyriai kartu su Jūrų departamento Laivybos priežiūros skyriumi.
Registracija yra paslauga, nereikalaujanti spręsti apie laivo tipą ir pan., kadangi tai sprendžia pramoginių laivų statytojas (gamintojas) ir šią informaciją nurodo savo rengiamuose bei išduodamuose dokumentuose, kurie yra privalomi.

Pramoginių laivų statybos ir techninė priežiūra neatliekama, kadangi visa atsakomybė už pramoginių laivų statybą (gamybą) tenka tokio laivo statytojui (gamintojui), kuris turi vadovautis Pramoginių laivų ir jų sudedamųjų dalių projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techniniu reglamentu, patvirtintu Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-107.