Uosto plėtojimo taryba svarstė galimybes plėtoti uosto infrastruktūrą laivų statybos ir remonto veikloms, generuojančioms reikšmingą socioekonominę grąžą valstybei ir Klaipėdos regionui. Vyriausybės nutarimu Uosto direkcijai yra nustatyta siektina nuosavo kapitalo grąža, tačiau investicijos į laivų statybos ir remonto įmonių naudojamą infrastruktūrą ar kitą gamybinę veiklą, nesusijusią su intensyvia laivyba, Uosto direkcijai negeneruoja finansinės grąžos.
"Problema yra investicijos į uosto infrastruktūrą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investicijas į laivų remonto ir statybos sektorių laiko neatsiperkančiomis dėl nustatyto nuosavo kapitalo grąžos rodiklio, t. y. 6 proc. Mes nesugeneruojame tiek mokesčių, kuriuos Uosto direkcija daugiausia gauna iš atplaukiančių laivų rinkliavų ir žemės nuomos. Pas mus neatplaukia tiek daug laivų kaip į uosto krovos kompanijas, todėl laikoma, kad investicijos į mūsų sektoriaus įmonių infrastruktūrą yra neatsiperkančios ir direkcija negali investuoti", - sakė Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika.
Naujasis Uosto direkcijos generalinis direktoriaus Algis Latakas, paklaustas, kodėl direkcija nenori investuoti į šį sektorių, atsakė: "Mes galėtume jiems rengti infrastruktūrą ir tai darome. Vakarų laivų gamykla pasidžiaugė praėjusio šeštadienio darbu - į vietą jau pastatytas "Panamax" tipo laivams remontuoti skirtas dokas. Tai buvo padaryta šiek tiek apeinant procedūras ir anksčiau, nei tai buvo numatyta projekte. Tai gražus bendro Uosto direkcijos, kitų tarnybų ir privataus verslo bendro darbo pavyzdys. Liepos 10 d. pas juos atplaukia laivas ir jie galės jį aptarnauti tame doke. O mes tęsime toliau infrastruktūros įrengimo darbus, kurie, ko gero, baigsis tik kitais metais."
Kalbėdamas apie nuosavo kapitalo grąžą, A. Latakas teigė, kad reikia suprasti, jog Uosto direkcijai yra nustatyta nuosavo kapitalo grąža - 6 proc. nuo įdėtų investicijų. Uosto direkcija didžiąją dalį, maždaug 87 proc., uždirba iš laivų rinkliavų. "Į įmones, kurios stato ar remontuoja, laivų atvyksta labai mažai, o į tas, kurios vykdo krovą - labai daug, ir jos uždirba uostui ir valstybei. Šioje vietoje turime tam tikrą neatitikimą. Mes norėtume investuoti, bet galime investuoti tik į tų įmonių infrastruktūrą, kurios mums generuoja tą gražą. Laivų statybos ir remonto įmonės tokios grąžos negeneruoja. Mes kreipėmės į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, prašydami padėti išspręsti šį klausimą. Gaila, kad Uosto plėtojimo tarybos posėdyje negalėjo dalyvauti pats ministras, bet jį išgirdo viceministras. Manau, šis klausimas turi būti kažkokiu būdu išspręstas. Reikia tikėtis, kad prie to prisidės ir šitas Uosto plėtojimo tarybos posėdis", - teigė A. Latakas.
Grąžą valstybei atiduoda per mokesčius
Pasak A. Šileikos, Europoje yra 300 laivų statybos ir remonto įmonių, Klaipėdoje jos yra trys, neskaičiuojant mažų ir smulkių įmonėlių. Šioje srityje naudojamos aukštos technologijos ir per mokesčius įmonės duoda didelę naudą valstybei. Pasak A. Šileikos, ši sritis prilygsta kosminei pramonei. Kai toks Lietuvos Vyriausybės požiūris į laivų statybą ir remontą, kad į šią sritį nenorima investuoti, asociacijos prezidentas sakė, kad šioje srityje dirbantys žmonės svarsto, ar nereikėtų atsisakyti šios veiklos ir imtis kitokios, pavyzdžiui, laivų krovos. Į Klaipėdos uostą dėl remonto atplaukia per metus apie 200 laivų, o į uostą apskritai - apie 7 tūkst. laivų.
UAB "Klaipėdos laivų remontas" išsikrausto iš miesto centro į Smeltės pusiasalį, turi išsiplukdyti savo plaukiojančiuosius dokus. Suprantama, kad bendrovė dėl to patirs nuostolių.
Vakarų Baltijos laivų statykla statyta prieš 70 metų, jos krantinės yra griūvančios. Sunku dirbti. Be to, laivų parametrai didėja.
Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika.
A. Šileikos teigimu, laivų remonto ir statybos sritis Klaipėdos uoste negali augti vien dėl to, kad neturi tinkamos infrastruktūros. Jo manymu, vertinimo kriterijai turėtų būti kitokie. Pernai šis sektorius sumokėjo 17,7 mln. eurų mokesčių. Šio sektoriaus įmonės pačios investuoja. Vakarų Europoje nuo 2015 metų iki 2020 metų planuota investuoti 42 mln. eurų, o investuota 82 mln. eurų. "Mes grąžą valstybei duodame per mokesčius", - sako A. Šileika.
Jo manymu, reikia kalbėti ne tik apie laivų statybos ir remonto pramonę, o vartoti platesnę sąvoką - jurinė inžinerinė pramonė.
Plėtojimo taryboje nutarta siūlyti Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijai išanalizuoti galimybes laivų remonto ir statybos veiklai nustatyti mažesnę nuosavo kapitalo grąžos normą (ROE) ir/arba pripažinti laivų remonto ir statybos veiklą specialiuoju įpareigojimu, iš valstybės biudžeto kompensuojant patiriamus nuostolius iš šios veiklos.
Ministerijų atstovai tuojau sunerimo išgirdę siūlymą kompensuoti iš valstybės biudžeto. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas mano, kad neturėtų būti teigiama arba-arba. Abu šiuos pasiūlymus reikėtų sujungti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą