Jūrininkų gerovės taryba Lietuvoje pradėjo darbą

Jūrininkų gerovės taryba Lietuvoje (JGTL)įsteigta vykdant Darbo jūrų laivyboje konvencijos reikalavimus. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2013 m. birželio 13 d. Pasaulyje ji pradėjo galioti 2013 m. rugpjūčio 20 d., Lietuvoje - 2014 m. rugpjūčio 20 d.

JGTL nariai - Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA), Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS), asociacijos Jūrų kapitono klubo, Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai, Telšių kunigas etc. Ji turi rūpintis jūrininkų gerovės priemonių krante plėtra.

Pirmo posėdžio metu tarybos nariai vienbalsiai pirmininku 3 metų kadencijai išrinko LJS pirmininką Petrą Bekėžą, pavaduotoju - l. e. p. LSLA direktorių Robertiną Tarasevičių. Tarybos posėdžiai turi vykti ne rečiau kaip kartą per pusmetį.

Bazinio atlyginimo klausimas

"Neduosiu ramybės visiems, yra neišspręstų klausimų dėl jūrininkų gerovės Lietuvoje", - sakė P. Bekėža, išrinktas minėtos tarybos pirmininku. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje paprastai išplėšiamas 1 straipsnis iš konvencijos ir traktuojamas ne visai teisingai. Pavyzdžiui, manoma, jog privaloma yra tik A dalis, o B - ne. Jo teigimu, būtent B dalyje yra numatoma, kaip turi būti įgyvendinamas A dalyje numatytas reikalavimas. Pavyzdžiui, A dalis - visuose laivuose privalo būti vaistinėlės, o B - kas turi būti tose vaistinėlėse.

Nors tai nėra Gerovės tarybos klausimas, vis dėlto kalbėta ir apie tai, kad šiemet bazinis kvalifikuoto jūreivio atlyginimas (be priedų) yra 585 JAV doleriai, kitais metais bus 592, o 2016-aisiais - 614 JAV dolerių. P. Bekėža atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje šis bazinis atlyginimas yra mažesnis, nes nepriskaičiuojami dienpinigiai, kurie neapmokestinami, tad nukenčia jūrininkų pensijos. Taryba, išklausiusi informaciją, pasiūlė šį klausimą apsvarstyti Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Susisiekimo ministerijos, Socialinės apsaugos ir daro ministerijos bei jūrininkų atstovams atskirame pasitarime.

Ir barmenė su striuke

Jūrininkų centras Agluonos gatvėje buvo pastatytas 2005 m. tarptautinės jūrininkų misijos lėšomis. Jo išlaikymas iš esmės gula ant LJS pečių. Iš dalies jį finansuoja ir Uosto direkcija, pats iš savo veiklos jis neišsilaiko. Jo misija - rūpestis užsienio jūrininkais krante, jų laisvalaikio organizavimas. Beje, daug kur pasaulyje už naudojimąsi internetu reikia mokėti, o šiame centre interneto paslaugos teikiamos nemokamai.

Tačiau iki šiol vis dar nėra aiškiai apibrėžta, kokias funkcijas turi vykdyti Jūrininkų centras, kokios lėšos reikalingos joms atlikti ir, žinoma, kas turėtų užtikrinti centro finansavimą. Pavyzdžiui, kai kuriuose uostuose tam yra skiriama dalis uosto rinkliavos.

Tarybos narys, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Rimantas Pilipavičius pateikė atlikto patikrinimo Jūrininkų centre rezultatus. Jame per mėnesį apsilanko 300-400 jūrininkų. Nustatyta, kad temperatūra pastato patalpose yra žemesnė nei reikalaujama. Beje, tiek centro svečiai, tiek barmenė patalpoje būna su striukėmis, suprantama, jog tokia situacija nėra gera. Pasak gydytojo, pastatas jau prašosi remonto.

Posėdžio metu buvo sudaryta darbo grupė, kuri jai kitame posėdyje turėtų atsakyti į iškeltus klausimus.