Ką atneša permainų vėjai Uosto direkcijoje?

2014-02-11 05:01

Kodėl vos ne kiekvienas naujas Uosto direkcijos vadovas kalba apie tai, jog uostą radęs apgailėtinoje būklėje, kai jo pirmtakas džiaugėsi laimėjimais?

"Vakarų ekspresas" pradeda rašinių ciklą, kuriame bandysime atsakyti, kodėl pradėjus dirbti naujam generaliniam direktoriui neišvengiamai seka tam tikrų darbuotojų atleidimas. Kodėl vienas atleidžia blogai dirbančius specialistus, o kitas susirenka atleistuosius sakydamas, kad jam reikia gerų specialistų? Kokį vaidmenį čia vaidina politika? Kodėl vieni imasi reikšmingų projektų, o atėję kiti juos įšaldo?

Aibė teismų

Atrodo, naujai įsteigto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės departamento laukia įtemptas darbas - daugybė bylų teismuose. Pradėjęs dirbti dabartinis Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus rado apie 65 bylas. Per metus jų sumažėjo. Ar visos jos yra iš to laikotarpio, kai uostui vadovavo Eugenijus Gentvilas? Kodėl anksčiau direkcija retai bylinėdavosi teismuose?

[CITATA]

"Bet kokiai įmonei, o ypač valstybės, toks bylų skaičius - absurdiškai didelis. Įmonė buvo tiesiog paskandinta teisminiuose ginčuose. Iki šiol teisininkai srebia tą "teisinę košę", tačiau galima pasidžiaugti bylų mažėjimo tendencija. Tai inertiškas procesas, mat įvykiai, buvę prieš metus ar dvejus, gali pagimdyti kitą bylą. Norėtųsi, kad jų skaičius sumažėtų iki minimumo", - sako A. Vaitkus.

Paklaustas, ar bylų, kuriose Uosto direkcija yra atsakovė, daugėja, Uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys atsakė: "Jeigu kažkas kažką blogai padaro, byla neatsiranda jau rytoj. Tai gali atsitikti ir po metų ar dvejų. Ar ankstesnis laikotarpis iškels mums problemų, ar ne, to nežinau. Pastaruoju metu stengiamės dirbti taip, kad nereikėtų ginčų spręsti teisme. Kai to nepavyksta išvengti, bylinėjamės, bet tai tikrai nėra masinis reiškinys. Pats bylų skaičiaus mažėjimas nėra labai greitas procesas, tačiau nepaisant to, jų vis dėlto mažėja."

"Anksčiau Uosto direkcija nesibylinėdavo su rangovais todėl, kad kai jie pareikalaudavo, ji neskaičiuodama sumokėdavo. "Klaipėdos hidrotechnikos" vadovui Pranciškui Jurgučiui pagal pirmą pareikalavimą būdavo išmokami pinigai, turiu tam daugybę įrodymų. Man atėjus į direkciją prasidėjo priešingas dalykas. Gentvilas atsisakė mokėti ir pinigai liko direkcijos kišenėje. Tegu rangovas dabar įrodo, kad jis turi teisę gauti tuos pinigus", - sakė buvęs Uosto direkcijos vadovas E. Gentvilas.

"Šiandien yra tik vienas įsiteisėjęs teismo sprendimas, konstatuojantis, kad Uosto direkcija netinkamai pasielgė. Dėl to UAB "Hidrostatyba" priteista 188 tūkstančių litų direkcijos skola, per 25 tūkstančiai litų procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų", - sakė L. Rudys.

TENDENCIJA. Pasikeitus centrinei valdžiai dažniausiai keičiasi ir Uosto direkcijos vadovai, neišvengiamai keičiantys šioje valstybės įmonėje vykstančius procesus bei požiūrius.

"Hidrostatyba" reikalavo mokėti 298 tūkstančius litų, atsisakiau ir patariau kreiptis į teismą. Jam ji pateikė jau tik šiek tiek didesnį nei 180 tūkstančių litų ieškinį. Manau, aš vis dėlto sutaupiau per 100 tūkstančių litų", - savo ruožtu tvirtina E. Gentvilas.
Tokius jo teiginius dabartinis Uosto direkcijos vadovas komentuoja kritiškai.
"Kas ir ko prašė ar reikalavo yra iš pasakų srities ar noro derėtis. Faktai kalba, kad "Hidrostatyba" kreipėsi į teismą dėl 188 tūkstančių litų, juos prisiteisė ir tai jau nenuginčijama. Tai reiškia, kad tuometinis Uosto direkcijos sprendimas nebuvo teisingas, o priteisti 25 tūkstančiai litų, kuriuos sudaro procesinės palūkanos bei dalis bylinėjimosi išlaidų, gali būti traktuojami kaip padaryta žala valstybei", - teigia A. Vaitkus.

Danai nori milijonų

Klaipėdos apygardos teisme šiemet sausį pradėtas nagrinėti danų kompanijos "Rohde Nielsen", atlikusios uosto kanalo tobulinimo darbus, ieškinys Uosto direkcijai. Danai nori prisiteisti daugiau kaip 10 mln. Lt , esą nesumokėtų už atliktus darbus. L. Rudžio teigimu, Uosto direkcija nepasirašė rangovo pateiktų aktų, padarė juose pataisymų ir pripažino tik dalį mokėtinų sumų.

Sutartį dėl rangos darbų, kurių vertė - 20,7 mln. Lt "Rohde Nielsen" pasirašė 2011 m. rugsėjį. Ji laimėjo konkursą, kuriame buvo 6 dalyviai. Tuo metu Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas ėjo E. Gentvilas.

"Rohde Nielsen" - gera kompanija, bet vienoje vietoje ji nesuderinusi su mumis atliko brangius papildomus darbus ir liepė sumokėti. Aš atsisakiau. Tų darbų vertė - apie pora milijonų litų. Iš kur tie 10 milijonų, negaliu komentuoti, nes nemačiau ieškinio", - sakė E. Gentvilas.

"Tai - labai didelės apimties byla, kuri atsirado dėl ankstesnės vadovybės sprendimų. Tol, kol vyksta teisminiai procesai, nenorėčiau vertinti, pagrįsta tai ar ne. Geriausia būtų palaukti teismo sprendimo", - sakė A. Vaitkus.

Daugiau skaitykite antradienio dienraštyje "Vakarų ekspresas"