Kodėl danų valdomos AB DFDS LISCO keltuose bilietai keleiviams Švedijos linijoje kainuoja brangiau nei plaukiant iš Rygos? Ar šio verslo atstovai pajuto krizę ir kaip ketina ją įveikti?
DFDS LISCO Keleivių marketingo ir pardavimų skyriaus vadovo Arvydo Skuodo teigimu,
pernai keleivių vežėjams buvo aukso metai, o šiemet reikalai šiek tiek prastesni. Tiek turizmo atstovai, tiek smulkūs vežėjai pajuto pasikeitimus - sumažėjo lėktuvų skrydžių, laivų reisų.
Anot jo, Europoje turistinės kelionės trumpėja, daugiausia yra norinčiųjų 3-4 dienų kelionės. O anksčiau žmonės važiuodavo dviem trims savaitėms. Ko gero, tai lėmė ekonominė situacija.
Vertinant šių metų 8 mėnesių rezultatus visose trijose DFDS LISCO keltų aptarnaujamose linijose, t. y. Klaipėda-Kylis (Vokietija), Klaipėda-Karlshamnas (Švedija), Klaipėda - Zasnicas (Vokietija), keleivių pervežta tik 5 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį ir šiek tiek daugiau nei 2007-aisiais. Planuojama, jog šiemet DFDS LISCO keltai perveš apie 140 tūkst. keleivių ir apie 53 tūkst. automobilių.
Pamirštami vartai į pasaulį
DFDS LISCO ro-pax laivai, gabenantys ir keleivius, ir krovinius, net jeigu juose visas turimas vietas užpildytų keleiviai, neišsilaikytų. Šie laivai daugiausia uždirba gabendami krovinius. Pasak A. Skuodo, keleiviai tokiuose laivuose yra tik sviestas ant sumuštinio. Jo teigimu, DFDS LISCO valdanti Danijos kompanija DFDS kol kas tokios nuostatos nežada keisti, tad DFDS LISCO ir toliau operuos ro-pax laivus.
Taigi vienintelę galimybę iš Lietuvos keliauti laivu į Vokietiją ir Švediją turintys keleiviai ir toliau turės taikytis ir prie krovinių, ir prie autotreilerių vairuotojų. Tačiau kompanijos atstovai deda nemažai pastangų norėdami keleiviams sudaryti savo laivuose kuo geresnes sąlygas, padidinti jų srautus, kad jais naudotųsi ne tik žmonės, vykstantys aplankyti giminių, dirbančių užsienyje.
Šiemet, A. Skuodo teigimu, keleivių bilietų kainos vidutiniškai sumažėjo apie 12 proc. Pačiuose laivuose šiek tiek pakeista aplinka, atnaujinti vaikų kambariai, keleiviai ir autotreilerių vairuotojai valgo kartu, anksčiau pastarieji būdavo maitinami atskirai. "Blogi laikai priverčia daugiau galvoti", - sako skyriaus vadovas.
Jo manymu, tuo, kad Lietuvą aplankytų kuo daugiau keleivių, kurie paliktų čia kuo daugiau pinigų, turi būti rūpinamasi visos šalies mastu. Dabar, kai Lietuva būna pristatoma pasauliui, nurodomi tik oro uostai ir kaip pasiekti Vilnių. O tai, kad į Klaipėdą galima atplaukti laivu, kad ji irgi yra šalies vartai į pasaulį - ne. Viena DFDS LISCO ar net Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirūpinti Lietuvos uostamiesčio žinomumu pasaulyje negali. Pasak DFDS LISCO Reklamos ir komunikacijos skyriaus vadovo Vaido Klumbio, būtų labai gerai, jeigu aktyviau bendradarbiautų atskiri Lietuvos ir Vokietijos bei Švedijos regionai.
 |
| DFDS LISCO darbuotojai stengiasi savo laivuose sudaryti palankias sąlygas visiems keleiviams. |
Kuro pabrangimas - iš keleivių kišenės
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) padalinio Jūrų perkėlos terminalo (JPT), kuriame švartuojami DFDS LISCO ro-pax laivai, viršininkas Vaclovas Grigalauskas mano, kad ši danų valdoma kompanija siekia kuo didesnio pelno nepaisydama Lietuvos ekonominių interesų.
Pernai DFDS LISCO gavo 51 mln. Lt pelną, o JPT, aptarnaudamas jos laivus, patyrė 300 tūkst. Lt nuotolį. V. Grigalauskas mano, kad DFDS išstūmė iš Klaipėdos uosto vieną didžiausių Europos keltų kompanijų "Scandlines", norėdama tapti monopolininke, o JPT dėl to neteko 15 proc. krovinių apyvartos.
Pasak V. Grigalausko, didelius pelnus gaunanti DFDS LISCO, kai tik pajunta, kad kuro kaina didėja, tuojau pat tą naštą permeta ant keleivių pečių. Pavyzdžiui, įveda vadinamąjį BAF mokestį, kuris įeina į kiekvieno bilieto kainą. Visus šiuos kaltinimus V. Klumbys vadina nesuprantamais ir absoliučiai nepagrįstais. Pasak jo, praeitų metų pelnui didelės įtakos turėjo trampinių laivų pardavimas.
Kalbėdamas apie Lietuvos interesus, V. Klumbys sakė, jog DFDS investicijos į bendrovę DFDS LISCO, vadinasi, ir į Lietuvos ekonomiką, skaičiuojamos milijonais litų: nupirkti keturi ro-pax ir du ro-ro tipo laivai, visuose juose dirba lietuviškos įgulos, valstybei mokami mokesčiai, o kur dar keltais iš užsienio atkeliavusių keleivių pinigai. Skaičiuojama, kad jie Lietuvoje per metus gali palikti apie 54 mln. litų.
Kalbėdamas apie kuro priemokos mokestį, V. Klumbys sakė, jog tiek avialinijos, tiek kiti vežėjai tokį mokestį taiko. BAF, keltininkų teigimu, priklauso nuo kuro kainų pasaulinėje rinkoje ir yra kintantis, vienais metais ar net mėnesiais jis gali būti, kitais - ne.
V. Klumbys pabrėžė, jog Lietuvoje veikia konkurencijos įstatymas, kuris riboja monopolinę veiklą. Be to, anot jo, keltų linijos veikia tarptautinėje rinkoje, kurioje konkurencijos koncentracija yra didelė ir kur linijų atidarymą ar uždarymą reguliuoja krovinių srautai bei ekonominiai paklausos ir pasiūlos dėsniai, o ne kompanijų įnoriai. Pasak A. Skuodo, apie kokį monopolį galima kalbėti, jeigu iš visų žmonių,vykstančių per Lenkiją į Vokietijos, Beniliukso, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Čekijos pusę, DFDS LISCO keltais naudojasi tik iki 5 proc.
Brangininkė?
DFDS LISCO priekaištaujama, kad kainos keleiviams jos keltuose Švedijos linijoje yra gerokai didesnės nei plaukiant iš Rygos. A. Skuodo teigimu, iš Rygos plaukia kito tipo laivai, kasdien gabenantys po 2 tūkstančius keleivių. Tai - kruiziniai keltai, gabenantys visiškai mažai krovinių. Juose keleiviai viliojami nelipti į krantą, orientuojamasi į tai, kad jie pinigus išleis laive. Estijos keltų kompanijos "Tallink" keltuose, plaukiančiuose iš Rygos į Stokholmą, pietūs kainuoja apie 100 Lt, DFDS LISCO keltuose - apie 40 Lt., pusryčiai - 35 ir 17 Lt. Šiuose keltuose stengiamasi užpildyti tūkstančius keleivių vietų, o viename DFDS LISCO laive yra 180, kitame - 220 vietų keleiviams. DFDS LISCO tiesiog gabena juos iš taško A į B. Tačiau ji moka tuos pačius mokesčius, užtat jos paslaugų savikaina didesnė.
A. Skuodo teigimu, "Skandlines" linijoje Ventspilis (Latvija)-Rostokas (Vokietija) keleivių bilietų kainos yra beveik tokios pačios kaip ir DFDS LISCO keltuose. Vokietijoje automobilio pervežimo kainos kur kas didesnės - 400 Lt, o DFDS LISCO keltuose - apie 200 Lt. "Sutinku, mūsų kainos nėra mažos, tačiau ir mūsų laivai yra ne keleiviniai, o ro-pax", - sakė A. Skuodas.
Švedijos linija - mažėja
Linijoje Klaipėda-Karlshamnas per aštuonis 2007 m. mėnesius DFDS LISCO laivais buvo pervežta daugiau kaip 47,5 tūkst. keleivių, pernai - per 53 tūkst., o šiemet - vėl 47 tūkst. Palyginti su pernai metais, žmonių gabenta 11 proc. mažiau.
Didžiąją šia linija plaukiančių keleivių dalį, t. y. per 85 proc., sudaro lietuviai. Tarp jų daugiausia tokių, kurie važiuoja dirbti į Švediją, Daniją, Norvegiją. Krizė šiuose regionuose atsiliepė ir DFDS LISCO. Pernai piko metu per savaitę būdavo išplukdomi 4-5 autobusai darbininkų, o šiemet per dvi savaites - 1 autobusas. Pradėjo mažėti ir vykstančiųjų grupės, pasitaikydavo net tokių atvejų, kad žmonės, nuvykę įsidarbinti ir negavę ten darbo, tuo pačiu reisu grįždavo atgal.
Švedų keleivių šioje linijoje taip ir nepadaugėjo, jie sudaro 5-7 proc. keleivių. Kadangi sugundyti juos plaukti laivu į Lietuvą vadinamaisiais savaitgalio paketais nepavyko, dabar DFDS LISCO žada patikrinti mitą, ar tikrai švedai negali nežaisti golfo. Kadangi prie Kretingalės atidarytas golfo klubas, bus bandoma vilioti Švedijos golfo klubo narius parduodant jiems bilietus į DFDS LISCO keltus už specialią kainą.
Pervežamų keleivių automobilių skaičius augo gana sparčiai, kasmet po 10-15 proc. Šiemet ir šiuo atžvilgiu sugrįžta į 2007-ųjų lygį.
Klaipėda-Kylis - daugėja
DFDS LISCO naująjį ro-pax laivą "LISCO Maxima", tik šiemet pastatytą Italijoje ir galinį plukdyti kajutėse 400 keleivių bei turintį 116 sėdimų vietų, užsisakė dar prieš prasidedant krizei. Linijoje Klaipėda-Kylis jis pradėjo dirbti šiemet gegužės 9 d., t. y. per patį krizės piką. Danai abejojo, ar pasiteisins šio laivo įsigijimas, kai keleivių srautai pradėjo mažėti, ir ypač Švedijos linijoje.
Naujas laivas buvo pristatytas Vokietijoje. Kylio savaitės metu didžiausiame jo prekybos centre buvo surengta paroda "Keliauk su DFDS LISCO į Lietuvos pajūrio perlus". Joje eksponuota apie 60 Vyto Karaciejaus fotografijų - nuotraukų ant drobės, kurios priminė tapytus paveikslus. Be to, parodos lankytojams reikėjo atsakyti į tam tikrus klausimus. Atsakymų gauta per 5 tūkst. Parodoje apsilankė apie 330 tūkst. žmonių. Nepaisydama nemažų išlaidų dėl nepakankamo Lietuvos žinomumo Vokietijoje laivybos kompanija ryžosi organizuoti tokį renginį.
Iš pradžių tendencijos ir linijoje Klaipėda-Kylis buvo panašios, tačiau, pasak A. Skuodo, joje visai kitokie keleiviai nei Švedijos. Ja naudojasi smulkaus verslo atstovai ir lietuviai, dirbantys Anglijoje bei Airijoje. Juos krizė, laivybos kompanijos atstovų manymu, palietė nestipriai.
Kompanijos atstovus stebina tai, kad šiemet net ir vasarą šia linija keliavo lietuvių daugiau nei vokiečių, jų buvo 42 proc., vokiečių - apie 39 proc. Paprastai vasarą keliaudavo daugiausia vokiečiai, o kitu metų laiku - lietuviai.
Šiemet dėkingi metai keltininkams buvo ir todėl, kad Lietuvoje vyko "Europiada", pasaulio didžiųjų burlaivių regata "The Tall Ships' Races", kad Vilnius šiemet yra Europos kultūros sostinė. Savaitę po ir prieš "Europiadą" bei regatą visi bilietai į DFDS LISCO ketus šioje linijoje buvo parduoti. Šią vasarą Kylio linijoje per 2,5 mėnesio nuo birželio vidurio plukdyta apie 30 tūkst. keleivių.
A. Skuodo teigimu, šioje linijoje padaugėjo italų, ispanų, ja ir toliau naudojasi latviai. Atsirado ir olandų. Tai bendro darbo su Klaipėdos turizmo informacijos centru pristatant Lietuvą keliautojams su kemperiais rezultatas. Olandų vis daugėja, važiuoja 15-20 kemperių grupės. Bėda ta, kad Lietuvoje beveik nėra tokių kempingų, galinčių priimti tiek kemperių. Kempingai Olandijoje, Danijoje turi 300-400 vietų.
Taigi šiemet pirmą kartą keleivių Kylio linijoje pervežta daugiau nei Švedijos. To nėra buvę 10 metų. Jų, neskaičiuojant autotreilerių vairuotojų, plukdyta net 8 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Klaipėda-Zasnicas
Linijoje Klaipėda-Zasnicas šiemet liko tik vienas reisas per savaitę: keltas "Vilnius" sekmadieniais išplaukdavo iš Klaipėdos, šeštadieniais iš Karlshamno, bet visi bilietai į keltą jau birželio pradžioje buvo parduoti visai vasarai. Tiesa, šis laivas iš Zasnico dar plaukia į Baltijską (Kaliningrado sritis). Tad keleivių šioje linijoje pervežta beveik tiek pat kaip pernai, kai reisų buvo daugiau.
Jau kelinti metai kalbama apie tai, jog DFDS LISCO ruošiasi atidaryti naują liniją Zasnicas-Ust Luga (Rusija). Dabar keltas "Vilnius" dirba linijoje Zasnisas-Klaipėda-Zasnicas- Baltijskas. Jeigu bus atidaryta nauja linija, šis laivas į Klaipėdą, ko gero, neužsuks. Kada tokia linija bus atidaryta, A. Skuodas negalėjo atsakyti. Dėl šios linijos atidarymo dirbama jau 5 metus, tačiau rezultatas kol kas labai neapibrėžtas.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą