Įgyvendinamas "South Baltic Transport Loops" projektas truks trejus metus, o atsižvelgus į rezultatus ir progresą gali būti pratęstas dar pusę metų. Projektas pradėtas pernai balandžio 1 d., tačiau jo partneriai pirmą kartą susitiko tik rugsėjį.
Dirba ne vien mokslininkai, bet ir penkių projekte dalyvaujančių partnerių atstovai: Mukrano uosto (Vokietija), kuris yra ir projekto koordinatorius, Karlshamno (Švedija), Elblongo (Lenkija), Rione (Bornholmo sala, Danija), Klaipėdos laivybos tyrimų centro. Dar yra 5 asocijuoti partneriai - dvi laivybos kompanijos ir trys kiti uostai, t. y. Klaipėdos, Karaliaučiaus (Kaliningradas) ir Ystado (Švedija). Iš viso prie šio projekto dirba apie 30 žmonių. Papildomai išorinei ekspertizei atlikti samdomos įvairios kompanijos. Pavyzdžiui, viena iš Švedijos konsaltingo kompanijų teikia pagalbą Karlshamno uostui. Taigi dirbančių žmonių yra kur kas daugiau nei projekto partnerių.
Projektą koordinuoja ir jam vadovauja Olafas Selke iš Hamburgo uosto konsaltingo kompanijos, bet atstovauja projekto lyderiui Mukrano uostui. Be visų kitų dalykų, jis tvarko ir finansinius šito projekto reikalus. Projektą finansuoja Europos Sąjungos regioninės plėtros agentūra. "Labai gerai, kad šis projektas yra kofinansuojamas Pietų Baltijos regiono programos ir tai, kad į jį yra įtraukti ir maži bei vidutiniai uostai", - sakė O. Selke.
Gerinti laivybą pietinėje Baltijoje
Pagrindinis projekto tikslas - plėtoti ir gerinti laivybos jungtis pietinėje Baltijos jūros dalyje. Projekto partneriai nuolatos bendrauja su uostais, laivybos kompanijomis,ekspdeditoriais ir kt.
O. Selke sako, kad jau matyti kai kurie projekto rezultatai, ypač ro-ro sektoriuje - viena laivybos linija jau sustiprinta. Anksčiau laivybos linija Mukraną ir Bornholmą jungdavo tik vasarą, o dabar jos laivai kursuoja dažniau ir ne tik vasarą. Ši linija yra svarbi turizmui ir aprūpinant Bornholmo salą prekėmis iš Vokietijos.
Pasak Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko, dalyvaujančio šiame projekte, šiuo metu labai intensyviai kalbama apie tai, kad reikėtų atkurti liniją iš Klaipėdos arba į Mukraną, arba į kitą Berlyno, Brandenburgo, Ščecino regiono uostą.
"Projekto partneriai dirba šita kryptimi. Tai reikalauja labai daug darbo, kadangi kuriant naujas linijas reikia sudominti ir laivybos kompanijas, ir uostus, ir kt. Pagrindas būtų krovinių srautai, jeigu jie normaliai formuosis, tokia linija yra visiškai reali", - sakė O. Selke.
Klaipėdiečiai dar prisimena, kad iš Klaipėdos plaukė keltai į Zasnicą (Vokietija). Tačiau pasikeitus politinei ir geopolitinei situacijai ši linija tapo nerentabili. "Ši linija buvo uždaryta, tačiau šiandien plėtojami nauji ryšiai, atsiranda naujos galimybės tiek iš Lietuvos arba iš rytinės Baltijos jūros pusės, tiek iš minėto regiono, kuriame koncentruojasi apie 10 mln. gyventojų, be to, jame gana sparčiai plėtojama pramonė. Todėl manau, kad tokia laivybos linija yra visiškai reali ir gali būti atidaryta po tam tikro laiko", - sakė V. Paulauskas.
Akiratyje ir tušti konteineriai
Projekto dalyviai susitikinėja įvairiuose uostose. Jau buvo nuvykę į Mukraną, Rionę, Karlshamną, Elblogą. Klaipėdoje jie aptarė krovinių ir keleivių srautų prognozes, kurių pagrindu galima plėtoti turimas laivybos linijas arba kurti naujas. Kalbėta apie tai, ką turi padaryti partneriai, kokie tyrimai dar reikalingi, kad tiek laivybos linijos, tiek uostai labai aiškiai matytų, kokios yra perspektyvos.
Norint suaktyvinti mažuosius uostus kalbama apie konteinerių gabenimą, naujas ro-ro linijas. Pasak profesoriaus V. Paulausko, reikia spręsti pastaruoju metu iškilusią tuščių konteinerių problemą, kurios anksčiau nesimatė. T. y. kalbama apie tuščių konteinerių pervežimą iš tų vietų, kurias pasiekia tik importas. Pavyzdžiui, iš Karaliaučiaus srities tuščių konteinerių grįžta iki 98 proc. Tuo tarpu tokiose industrinėse šalyse kaip Švedija, Danija, Vokietija, Lietuva labai dažnai eksportui trūksta tuščių konteinerių. Vienas iš projekto tikslų - pabandyti spręsti šią problemą.
"Šio projekto nauda Klaipėdai - kai kurių laivybos linijų suintensyvinimo galimybės ir tuščių konteinerių tiekimo tinklo sukūrimas. Konteineriai turi būti gerai paskirstyti, kad kuo mažiau jų būtų gabenama tuščių, arba kad tušti konteineriai būtų vežiojami kuo trumpesniais nuotoliais. Tas dalykas galėtų atpiginti pačius pervežimus, suintensyvinti ekonomiką tuose regionuose, kas yra naudinga ir Lietuvai", - teigė V. Paulauskas.
Rašyti komentarą