Šiemet vasario pabaigoje iš reiso turėjęs grįžti Kretingoje gyvenęs kvalifikuotas jūreivis Tadas Paulauskas, kuris sausio 12 d. būtų šventęs 29 gimtadienį, Naujųjų metų naktį rastas negyvas su Panamos vėliava plaukiojančiame laive "Rio Ekuku". 2008-aisiais iš šio laivo urnose, ne cinkiniuose karstuose, buvo pargabenti trijų Lietuvos jūreivių palaikai. T. Paulausko artimiesiems labiau pasisekė, nes susigrąžino bent kūną ir sausio 19 d. palaidojo.
Dėl T. Paulausko žūties jo žmonai Dominykai Paulauskienei kreipusis į Kretingos rajono policijos komisariatą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Našlė nesutiko su Panamoje registruotai kompanijai "Backyard Marine Service Inc.", kuriai priklauso laivas "Rio Ekuku", tarpininkaujančios advokatės, dirbančios Klaipėdoje, reikalavimu nesikreipti į teisėsaugos institucijas. Šiuo metu jau sulaikytas ir įtariamasis nužudymu. 25 metų Dominyka sako žinanti, kad jos vyrą subadė klaipėdietis, netgi matė įtariamąjį, bet jis jai taip nieko ir nepasakė.
Trys apsinuodijo
"Rio Ekuku" 2008-aisiais pastatytas Kinijoje, jį priėmė kapitonas iš Lietuvos. Kinai jį ramino, esą nieko baisaus, jog laivo pastatymo numeris - 13, kaip tik tai esą į gera. Beje, kruiziniuose laivuose nebūna nei 13 denio, nei 13 aukšto.
Tačiau jau per pirmą "Rio Ekuku" reisą trys jūrininkai iš Lietuvos mirė laive apsinuodiję Afrikos turguje pirkta degtine. Du iš karto, trečias šiek tiek vėliau. Netgi dabar, po nelaimės praėjus dvejiems metams, komentuoti šio įvykio lietuvis kapitonas, tokios tragedijos liudytojas, nenorėjo, nes tiesa galinti būti skaudi artimiesiems. Jis patikino, kad 2008-aisais jūreivių mirtis nebuvusi smurtinė.
Tačiau jų artimieji su tuo negali iki šiol susitaikyti. Vieno jų, kuriam tuomet buvo 47 metai, motinai iki šiol atrodo, kad jos sūnus buvęs nužudytas. Versijos pačios įvairiausios. Gal vyrai sužinojo, ko nereikėjo sužinoti. Spėliota, kodėl jie gėrę degtinę, jeigu jų kajutėse esą buvę ir brendžio, kitaip sakant, tauresnių gėrimų. Dar kalbėta, kad apsinuodiję Pekino antimi, o oficiali versija buvusi, kad gėrė techninį spiritą.
Tąkart ta pati advokatė, kuri tarpininkavo ir dėl T. Paulausko kūno pargabenimo į Lietuvą, anų trijų vyrų artimiesiems siūlė sutikti, kad jūreivių kūnai būtų sudeginti, esą tik tokiu atveju būsią sugrąžinti į Lietuvą, o priešingu - juos palaidos Pietų Afrikoje.
Kapitonas, paklaustas, kodėl prieš dvejus metus reikėjo sudeginti jūreivių, dirbusių "Rio Ekuku" kūnus, atsakė, kad karstų su kūnais pargabenimas labai brangiai kainuoja.
Skrodimas buvęs atliktas Afrikoje. Išvadose buvę parašyta, kad laivo "Rio Ekuku" įgulos narių organizmuose rasta tokios medžiagos, kuri labai greitai suardanti kepenis. Tąkart ikiteisminis tyrimas Lietuvoje nebuvo pradėtas motyvuojant, kad įvykis nutiko ne Lietuvos teritorijoje. Du iš trijų jūrininkų buvę apdrausti, tačiau jų našlės iki šiol tebevargsta norėdamos gauti draudimą. Kompensacijos buvusios šykščios. Atrodo, kad anie trys irgi darbą susiradę per tą pačią firmą, neturinčią leidimo užsiimti tokia veikla.
Įdarbino nelegali firma
T. Paulauskas prieš dvejus metus, pasak žmonos, įsidarbinęs pagal skelbimą laikraštyje. Įdarbinant tarpininkavusi firma "Glomar supply".Skelbime laikraštyje nebuvo nurodyta jos pavadinimo. Tiesiog buvo rašoma, kad reikalingi kvalifikuoti jūreiviai. Tadas pasiskambinęs ir susitaręs. Pasak Dominykos, be susitarimo į tą firmą niekas negali patekti. Kai patenki, tada tiesiai šviesiai pasakoma, kad firma nėra jūrininkų įdarbinimo agentūra. Žmona neprisimena, kad Tadas būtų mokėjęs už įdarbinimą.
Pasak Dominykos, padedamas minėtos firmos vyras jau buvo pasirašęs trečią kontraktą. Panamos kompanija mokėjo pinigus už darbą, visą laiką viskas būdavo tvarkingai, jokių problemų nekildavo. Tadas žinojęs, kad Lietuvoje toji firma dirba lyg ir neoficialiai, tačiau tai nebuvo didelė kliūtis, nes algą mokėjo, laive nebuvo kokios nors netvarkos. Ir jo paskutinis reisas laive "Rio Ekuku", kuris plaukiojo tarp Turkijos ir Afrikos, nebuvo pirmas. Pasak Dominykos Paulauskienės, kapitonas šįkart buvęs ukrainietis, įgulą sudarė 17 žmonių, tarp kurių 7 - iš Lietuvos.
Jau norėjo grįžti
Ir paskutinio reiso metu, kaip ir paprastai, žmona su vyru susisiekdavo. Jis nepasakojo, kad vyktų kas nors blogo, kad su kuo nors konfliktuotų. Tik sakė esąs pavargęs ne fiziniu, bet emociniu požiūriu, jau labai norįs grįžti namo, pamatyti dukrytę. Buvo praėję jau 5 mėnesiai, iki reiso pabaigos nebe tiek daug buvo likę.
Pernai liepos pabaigoje Tadui išvykstant į reisą jie atsisveikino labai sunkiai, ne taip kaip kitais kartais. Dabar Dominykai atrodo, jog buvę ženklų, kad atsisveikina visam laikui - ji tiek verkusi, tarsi per laidotuves.
Vedę jie buvo vos dvejus metus, nors draugavo jau seniau. Kol neturėjo dukrytės, kuriai šiemet vasario 16 d. sukaks metukai, Tadas noriai plaukdavo į jūrą. Iki 2006 metų buvo jūreiviu, yra dirbęs AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" laivuose, o paskui kvalifikuotu jūreiviu. Jis neakivaizdiniu būdu studijavo laivavedybą Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, buvo jau trečiame kurse. Atsiradus mažajai, ilgėdavosi namų, tačiau reikėjo maitinti šeimą.
Subadytas
Iš advokatės sužinoti apie tai, kas nutiko, pavykę tik tiek, kad naujametę naktį jūrininkai gėrę laive, susivaidiję, Tadas bandęs juos skirti, o sausio 1 d., apie 0.30 val., rastas negyvas. Dominyka sako dabar jau žinanti, kad jos vyras buvo nudurtas. (Įtariamasis - Artūras Vinogradovas. Jis buvo sulaikytas jau užsienio uoste, vėliau paleistas. Po poros savaičių grįžęs pats atėjo į Klaipėdos policiją ir buvo uždarytas į areštinę.) Tadas nenorėjęs išleisti Artūro eiti aiškintis santykių pas laivo vyresnybę, norėjęs apsaugoti, kad mažiau būtų problemų, jie susimušę... Maždaug taip Tado tėvui, taip pat jūrininkui, pasakojęs vienas laivo "Rio Ekuku" įgulos narys telefonu.
"Tadas buvo labai ramus, nekonfliktiškas, niekada nešokdavo į akis,nemokėjo nė pykti. Jis iš tokių žmonių, kurie eitų taikyti, jei kas nors muštųsi, bet niekada nepradėtų muštynių pirmi", - kalbėjo žmona.
Šiurpi žinia Dominyką pasiekė sausio 3 d. vakare - pranešė anyta, gavusi advokatės laišką, paliktą pas senutę kaimynę. Advokatės laiške net neįvardinta kompanija, kuriai ji atstovavo.
Patarė nekelti triukšmo
Dominyka suprato, kad klaipėdietė advokatė - Panamos kompanijos advokato tarpininkė. Per ją buvo bendraujama rūpinantis Tado kūno pargabenimu į Lietuvą. Advokatė liepusi būti tyliai, ramiai, nesikreipti į teisėsaugos institucijas, tada kūnas būsiąs parvežtas, apmokėta už laidotuves ir dar ji gausianti kompensaciją vaiko išlaikymui. Artimieji buvę įspėti, kad jeigu kels triukšmą, už viską mokėsis patys.
Kadangi Dominyka nepaklausė, tad darbdavys sumokėjo tik už kūno pargabenimą. Paklausta, kodėl ji "nesėdėjo ramiai", jauna moteris atsakė: "Man svarbiau buvo surasti tiesą nei kokia nors kompensacija. Aš tada dar nieko nežinojau. Iš vieno jūreivio žmonos mes išgirdome, kad Tadas buvo nudurtas. Įtarimų, kad kažkas nešvaru, kėlė ir advokatės pasakymas "būkit tyliai, ramiai", - pasakojo D. Paulauskienė.
Advokatei Dominyka pasakė, kad nepaisant to, ar Afrikoje bus darytas skrodimas, ar ne, ji vis tiek reikalausianti skrodimo Lietuvoje, tad užsienyje skrodimas nebuvo daromas.
Jauną moterį pritrenkė advokatės pranešimas apie vyro kūno pargabenimą į Lietuvą. "Paskambino ir pasakė, kad krovinys jau pakeliui į Lietuvą. Mano vyras tuo metu buvo krovinys", - prisimena Dominyka.
Viskas įtartina
T. Paulausko skrodimas atliktas Klaipėdoje. Kai D. Paulauskienė apžiūrėjo vyro kūną, matė, jog jo galva sudaužyta. Ekspertas sakęs, jog nugaroje buvę keturi dūriai. Iš pradžių jis kalbėjęs, jog tiek daug prileista formalino, kad negalįs rasti kraujo ir nustatyti, ar buvo girtas, ar ne. Paskui jau pasakęs, kad kraujo rasta ir kad girtumas buvęs 3,8 promilės.
Žmonai kyla abejonių, kad praėjus trims savaitėms po vyro mirties, įmanoma nustatyti tokius dalykus. Ji nenori tikėti, kad Tadas turėjo širdies nepakankamumą, nes buvęs sveikas, niekuo nesiskundė ir per 28 savo gyvenimo metus nebuvo gulėjęs ligoninėje. Skausmo prislėgtai jaunai moteriai dabar viskas atrodo įtartina.
Turi būti garantijos
Jūrininkų įdarbinimu užsiimančias bendroves kontroliuoja Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA). Visos įmonės, turinčios teisę dirbti šioje srityje, yra atestuotos ir skelbiamos LSLA svetainėje adresu www.msa.lt. Jų šiuo metu yra net 30.
Tačiau jūrininkai naudojasi ir nelegalių firmų paslaugomis, prarasdami bet kokias garantijas ir negalvodami apie ateitį. Laivas - didesnės rizikos zona. Nelaimingų atsitikimų nutinka ne taip jau retai. Tokių jūrininkų artimieji ne tik kad netenka maitintojo, negauna jokių kompensacijų, bet ir vargsta, kol išsireikalauja į tėvynę sugrąžinti kūną.
"Vienas iš reikalavimų norint gauti atestatą įdarbinti jūrininkus kitų šalių vėliavų laivuose - turėti sutartį su laivo savininku dėl sąlygų, kuriomis bus įdarbinti jūrininkai. Administracija reikalauja, kad sutartyse tarp laivų savininkų ir jūrininkus įdarbinančių bendrovių būtų numatytos jūrininkų darbo užmokesčių garantijos, repatriacija, draudimas sveikatos ar mirties atveju.
Tik tokios bendrovės, kurios garantuoja jūrininkams minimalias teises, gauna atestatą. Mes patariame jūrininkams, ieškantiems darbo, pasitikrinti, ar kompanija yra atestuota administracijos. Galų gale visos jos turi išduotus pažymėjimus. Jeigu jie nekaba ant sienos, reikia apie juos pasiteirauti. Šiais laikais jūrininkų paklausa laivyne iš tikrųjų yra didelė, jie be darbo neturėtų būti. Tai kodėl reikia save parduoti pigiai ir neatsakingai? Darbindamiesi per nelegalias kompanijas jie praranda savo sveikatą, o dar blogiau - gyvybę", - sako LSLA direktorius Evaldas Zacharevičius.
Administracija tikrina atestuotas kompanijas. Gavus jūrininkų skundų, operatyviai reaguojama. Yra buvę atvejų, kai atestatas atimtas. Paprastai per nelegalias firmas darbo ieškosi pensinio amžiaus žmonės ar patekę į juoduosius sąrašus. Nors atestuotoms firmoms draudžiama juos turėti, tačiau jie egzistuoja. Kodėl jų pėdomis seka ir kiti jūrininkai, sunku suprasti.
Kontraktas - be teisių
Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) inspektorius Lietuvai Andrejus Černovas, jau 14 mėnesių dirbantis Londone, mano, kad ir anuos tris jūrininkus, kaip ir Tadą, įdarbino ta pati kompanija. Jo žiniomis, "Rio Ekuku" operatorė yra "Glomar Shipping supply", registruota Panamoje, tuo pačiu adresu kaip ir savininkė. Pasak jo, Panama yra ofšorinė zona. Tos firmos ten gali būti įformintos tik formaliai, gali būti tik pašto dėžutė ar advokatas. Su tokiais dalykais jis susidūrė ne kartą, kai ateidavo verkiančios žmonos ar motinos ir prašydavo padėti.
Pasak A. Černovo, T. Paulausko kontrakte, kurį jis pasirašė atvykęs į laivą 2010 metų liepos 29 d. su laivo kapitonu, nenurodytos jokios jūreivio teisės, nieko neužsiminta apie kompensacijas traumos ar mirties atveju. Jame yra tik viena eilutė, kad savininkas neprisiimąs atsakomybės, jeigu incidento metu jūrininkas bus apsvaigęs.
Teisės - kolektyvinėje sutartyje
A. Černovas pataria jūrininkams visų pirma išsiaiškinti, ar įdarbinimo firma yra atestuota. Internete adresu www.equasis.org galima susirasti informaciją apie laivą nemokamai, sužinoti, ar jis turi kolektyvinę sutartį. Paprastai kolektyvinės ITF TCC sutartys būna 37-38 lapų. Jose yra numatyta viskas - ir atlyginimas, ir kompensacijos dėl traumų, dėl ligos, dėl mirties ir t. t. Pavyzdžiui, kompensacija mirties atveju yra per 89 tūkst. JAV dolerių, o vaikams iki 18 metų numatoma vienkartinė beveik 18 tūkst. dolerių kompensacija.
Jeigu laive yra kolektyvinė sutartis, kontrakte pakanka tai nurodyti, tačiau jeigu nėra, visa tai turi būti numatyta jame. Pasak A. Černovo, kiekviena normali kompanija laivo savininkė privalo grąžinti jūrininko kūną į jo šalį, išskyrus kelias išimtis, pavyzdžiui, jeigu to neleidžia daryti kokios nors šalies įstatymai ar religija. Paprastai laivo savininkas apdraudžia ir laivą, ir jūrininkus nuo nelaimingų atsitikimų. Tad kūno pargabenimu rūpinasi arba jis, arba draudimo kompanija. Anot ITF inspektoriaus, niekas negali reikalauti sudeginti kūną vien dėl to, kad urną pargabenti kainuoja gerokai pigiau. Tokia yra pasaulinė praktika.
Dabar sunku padėti
D. Paulauskienės atvejis, pasak A. Černovo, sudėtingas, jai sunku padėti, nes tai jau baudžiamosios teisės, o ne darbo ginčo dalykas. Jo manymu, galbūt dar būtų galima tartis su laivo savininku. Jeigu "Rio Ekuku" plaukiotų kur nors Europoje, galbūt ITF galėtų siekti, kad jis būtų areštuotas, tačiau turėtų apsvarstyti, ar nebus apkaltinta neteisėtu areštu. Ir teisme įrodyti, kad laive nelaimingo atsitikimo metu žuvusio jūreivio šeimai priklauso kompensacija, būtų keblu, nes Tado pasirašytame kontrakte neužsimenama apie ją.
"Jūrininkai turi atidžiau skaityti savo kontraktus. Nelaimingo atsitikimo metu tapę invalidais pasidaro valstybės išlaikomi. Kol teisėsauga nesusitvarkys su nelegaliomis įmonėmis, tol kentės ir jūrininkai, ir jų šeimos, ir pati valstybė", - sako A. Černovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą