Lietuvoje mokomasi auginti net afrikinius šamus

Pernai gruodžio 2 d. Drevernos kooperatinė bendrovė Tarptautinis akvakultūros centras (Dzūkų g. 5, Dreverna, Klaipėdos rajonas LT 96240, mob. tel. 8 656 01591, el. p. [email protected], įm. k. 177328338. Direktorius - V. E. Kirsnickas) pradėjo įgyvendinti projektą "Perspektyvių žuvininkystės produktų gamybos metodų diegimas, sukuriant praktinio mokymo ir konsultacijų centrą", kurį numatoma baigti 2011 metais.

Žuvų auginimas panaudojant atsinaujinančius elektros energijos šaltinius - pažangi, sparčiai plintanti pasaulyje technologija. Ji galėtų padėti įgyvendinti vieną iš svarbiausių socialinių ekonominių uždavinių Lietuvos žuvininkystės sektoriuje - neefektyvią verslinę žvejybą šalies vidaus vandenyse pakeisti modernių uždarų recirkuliacinių sistemų (URS) diegimu žuvininkystėje, siekiant pateikti kokybiškus žuvininkystės produktus vartotojui. Tuo Klaipėdos regione būtų galima realiai padėti smulkaus ir vidutinio šeimos žuvininkystės verslo kūrimui.

Mokymai prasidėjo

Tarptautinio akvakultūros centro įkurtame pirmame Lietuvoje praktiniame mokymo centre norintieji mokomi, kaip montuoti žuvų auginimo įrenginius ir eksploatuoti, kaip elgtis esant nestandartinėms situacijoms.

Prašymus dalyvauti mokymuose buvo pateikę per 80 norinčiųjų. Liepą Drevernoje buvo surengti keturi seminarai apie naujų žuvų auginimo technologijų diegimą. Juose mokslininkai ir konsultantai skaitė tokius pranešimus kaip "Atsinaujinančių elektros energijos šaltinių panaudojimo galimybės žuvininkystėje", "Ozonatoriaus galimybės", "Žuvų išteklių būklė Lietuvos ežeruose, būdai situacijai pagerinti", "URS patirtis užsienyje", "Galimybės užsiauginti pašarą žuvims Lietuvoje", "Afrikinio šamo auginimo URS perspektyvos Lietuvoje", pasakojo apie ES teikiamos paramos žuvininkystei galimybes, parazitologinę situaciją žuvų bendrijose, auginamų URS žuvų ligų profilaktiką, užaugintos URS produkcijos savikainos mažinimo galimybes, vėjo jėgainių ir saulės kolektorių įrengimui reikalingo finansavimo gavimo galimybes iš ES fondų, lenkų patirtį apie sterkų auginimą uždarose sistemose. Be to, seminarų dalyviai buvo praktiškai mokomi, kaip sumontuoti URS įrangą, jiems buvo teikiamos darbo saugos instrukcijos auginant žuvis URS.

Vienas iš minėtų seminarų buvo išvažiuojamasis, t. y. buvo surengta pažintinė išvyka, kurios metu lankytasi Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos filialuose Simne, Žeimenoje, Rusnėje, kuriose jau sumontuotos URS.

Kitais metais ketinama surengti dar keturis seminarus, parengti ir išleisti galimybių studiją, kuri ištirtų fizinių ir juridinių subjektų, norinčių Vakarų Lietuvoje steigti žuvininkystės URS ūkius, poreikį ir galimybes.

Situacija Vakarų Lietuvoje

Vakarų Lietuva tradiciškai susijusi su žuvininkyste. Didžiausia žuvininkystės įmonių koncentracija yra Klaipėdos apskrityje, kurioje yra 81,3 proc. visų žuvininkystės įmonių, tačiau Klaipėdos rajone nėra nė vienos akvakultūros įmonės.

Dalis Kuršių marių ir Nemuno žemupys yra gamtosauginių zonų teritorijose, priskirtose "Natura 2000" tinklui. Šiose zonose bus taikomi griežtesni aplinkosaugos reikalavimai, todėl žvejybos verslas patirs tam tikrų suvaržymų. Beje, Aplinkos ministerija, vadovaudamasi ES šalių narių praktika, neatsisako planų visai uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Tačiau tai nesumažins vietinės žuvies poreikio. Vakarų Lietuvoje, ypač vasaros metu, esant dideliam poilsiautojų antplūdžiui juntamas vietinės žuvies stygius.

Šiuo metu gana daug akvakultūros žuvų įvežama iš Lenkijos, Nyderlandų, Norvegijos, trečiųjų šalių, nors didelę šių žuvų dalį į rinką galėtų tiekti vietiniai gamintojai.

Panaudojus URS Vakarų Lietuvoje, kurioje gilios žuvies apdirbimo tradicijos, savitas kulinarinis paveldas, susijęs su žuvies vartojimu, būtų galima kurti šiuolaikinės industrinės žuvininkystės kompleksą. Šią perspektyvią verslo šaką Vakarų Lietuvoje būtų galima sėkmingai plėtoti įrengus šiuolaikines žuvų auginimo uždarosiose sistemose linijas, parengus asmenis, norinčius auginti žuvis URS ir tapti šios veiklos konsultantais savo apylinkių ūkininkams ir gyventojams.

Šamai jau paaugo

Daugelis Vakarų Lietuvos gyventojų yra gana konservatyvūs ir atsargūs naujovių atžvilgiu. Jie nori pirmiausia pamatyti URS. Šiuo metu jau įrengtos šiuolaikinės demonstracinės žuvų auginimo uždarosiose sistemose linijos, naudojančios atsinaujinančius elektros energijos išteklius, t. y. pastatyta nedidelio 5 kw galingumo vėjo jėgainė. Jose jau auginama produkcija. Afrikiniai šamai jau paauginti 1,5 mėnesio, per 3-4 mėnesius jie užauga iki 1,5-2 kg.

URS - tai visiškai nauja ekonominė veikla Vakarų Lietuvoje, galėsianti vartotojui pateikti įvairiaspalvę gamą žuvies ir jos produktų bei gaminių. Diegiant sistemas bus skatinamas suinteresuotų asmenų užimtumas sukuriant naujas ilgalaikes darbo vietas. Ūkininkams atsiras papildoma veiklos sritis, padėsianti kompensuoti sezoninio darbo nepatogumus.

URS - tai šiuolaikinis įrengimų kompleksas, kuriame uždaru ratu cirkuliuoja vanduo, palaikant pageidaujamo lygio pagrindinius jo rodiklius. URS įrengti nereikia nei didelių žemės plotų, nei gausių vandens šaltinių. Panaudojus minėtą technologiją nedidelėse patalpose galima auginti įvairių rūšių žuvis. Lėšų URS įrengimui gyventojai galėtų gauti iš ES Žuvininkystės fondo per prioritetinio Klaipėdos regiono žuvininkystės vietos veiklos grupes arba tiesiogiai per Žemės ūkio ministeriją.

Galima auginti garaže

Gali atrodyti, jog URS yra per daug sudėtinga techniniu atžvilgiu, kad ją galėtų eksploatuoti paprastas kaimo gyventojas. Tačiau auginant kai kurias žuvis, pavyzdžiui, afrikinius šamus - labai atsparias ir ištvermingas žuvis - tokią URS realiai yra visai nesudėtinga eksploatuoti. Ją galima įrengti paprasčiausiame garaže ir sėkmingai auginti žuvis.

Praktika rodo, jog tai gana pelningas ir efektyvus ūkininkavimo būdas. Olandų specialistai apskaičiavo, kad vieno afrikinio šamo kilogramo išauginimas kainuoja 1,2 euro, o realizavimo kaina - nuo 3,5 JAV dolerio. Rusijoje šamų kaina, pavyzdžiui, Smolensko srityje, yra 150 rublių už 1 kg gyvos žuvies, Lietuvoje - 12,5 Lt. Mūsų krašte šių žuvų augintojų beveik nėra.

Kooperatinės bendrovės Tarptautinio akvakultūros centro inf.

Taip atrodo 1,5 mėnesio paauginti afrikiniai šamai.