Menkininkai nebepakelia aukciono išlaikymo naštos

Kad ir kaip paradoksaliai atrodo, tačiau žvejų labui įsteigtas Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas tampa menkininkų žlugdymo įrankiu. Jie jau net patys siūlosi mokėti jam tam tikrą mokestį, kad tik galėtų laisvai parduoti sugautas žuvis.

AB "Senoji Baltija" direktorius Jonas Bartminas sunerimęs: atsiradus priverstiniam menkės pristatymui į aukcioną, žuvies supirkimo kainos krito. Lietuvai skiriama apie 3 tūkst. tonų menkių kvota. Vienam statistiniam jos gyventojui per metus tenka tik 1 kg šios žuvies. Tad kalbėti apie tai, kad lietuviai nesuvalgo tiek menkės, todėl jos kaina mažėja, negalima.

J. Bartmino teigimu, šiandien didžioji dalis Lietuvos žvejų sugautų menkių išvežama į Lenkiją, net Lietuvos perdirbėjai jų nebeperka. Pasak jo, jeigu ir toliau nieko nebus daroma, tai įmonėms, turinčioms po vieną menkes gaudantį laivą, metų pabaigoje gresia bankrotai.

Kainavo brangiausiai Europoje

Kol Klaipėdoje nebuvo aukciono, žuvį iš žvejų pirkdavo turgaus prekeiviai, o daugiausia - žuvies perdirbėjai. Ir tada, pasak J. Bartmino, Lietuvoje menkės kainos laikėsi didesnės nei Europoje. Mat žuvies perdirbėjai, kad jiems nereikėtų įsivežti žuvies iš kitur, prie europinių kainų mokėdami Lietuvos žvejams pridėdavo dalį transporto išlaidų.

Kai Klaipėdoje buvo kuriamas žuvininkystės produktų aukcionas, žvejai tikėjosi, kad jis supirks iš jų žuvį, t. y. sudarys konkurenciją kitiems pirkėjams, kad Lietuvos gyventojai bus aprūpinami žuvimi, kad žvejams nereikės ieškoti pinigų už parduotą žuvį.

Buvo žadama, kad žvejai 80 proc. sugautų žuvų parduos aukcione. Pasak J. Bartmino, reikėjo tokių formalių sutarčių, kad būtų užtikrinti aukciono gyvybingumo kriterijai. Tada raštus, kad pristatys žuvį aukcionui, pasirašė net asociacijos, pačios realiai žuvų negaudančios. Dabar tie, žvejų manymu, formalumai atsisuko prieš juos pačius. Pastaruoju metu nuolatos skelbiama, kad patys žvejai norėjo aukciono, kad jie pasižadėjo jam pristatyti žuvį, kad jie nevykdo sutarčių. Beje, 100 procentų pristatyti menkes į aukcioną net formaliai nebuvo žadama.

Kainos krito

Kodėl tik menkininkus klupdo aukciono išlaikymo našta?

Kol nebuvo aukciono, "Senosios Baltijos" laivų sugautas laimikis buvo parduodamas tam, kas brangiau mokėdavo. Anksčiau, kai nebuvo priverstinio reikalavimo menkę pristatyti tik į aukcioną, kai jis konkuravo su kitais supirkėjais, bendrovė ir jam parduodavo nemažai žuvies kaip mokančiam brangiau. Pasak J. Bartmino, kol nebuvo įteisintas buvusios žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės įsakymu privalomas menkės pardavimas tik Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione, jame žuvies kainos buvo normalios, pavyzdžiui, 1 kg - 6 Lt.

Vykdydama ministrės įsakymą AB "Senoji Baltija" menkę parduoti tik aukcione pradėjo nuo 2008 m. kovo 11 d. Pasak J. Bartmino, kai tik pardavimas pasidarė privalomas aukcione, menkės kaina ėmė mažėti. 2008 m. jau ji kartais siekė net 3,8 Lt, o šiemet buvo nukritusi net ik 2,8 Lt.

Pasak J. Bartmino, dar jokios krizės nebuvo, o menkės kilogramas Lietuvoje kainavo visu litu pigiau nei Europoje. Menkės kaina jau pasidarė beveik tokia pati kaip plekšnių, kurios nėra limituojamos.

Nebeliko konkurencijos

J. Bartminas sako daug kartų prašęs aukciono vadovų paaiškinti, kokiu pagrindu yra nustatoma minimali žuvies kaina. Gaudavęs atsakymą - pagal rinkos kainą. Kodėl tada rinkos kaina nekinta turguje? Ar žvejams mokama po 6 Lt už 1 kg menkės, ar po 4,4 Lt, ar kaip šiemet net 2,8 Lt, turguje šviežios menkės kaina kaip buvo, taip yra 10 Lt.

Galų gale buvo sušauktas pasitarimas, kuriame dalyvavo ir Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius, aukciono stebėtojų tarybos pirmininkas Vaclovas Petkus. J. Bartmino teigimu, tąkart prisipažinta, kad minimalią kainą nustato pats aukcionas. Tačiau raštu į klausimą, kokiu pagrindu yra nustatoma mažiausia kaina, net V. Petkus neatsako bendrovei.

"Kadangi konkurencijos nėra, paprastai būna vienas ar du pirkėjai, keli turgaus prekeiviai, todėl žuvis ir parduodama minimalia kaina. Iš pradžių stambusis pirkėjas nedalyvauja aukcione, palaukia, kol kaina sumažinama iki minimalios. Paprastai perka arba UAB "Pasaulio žuvys", tiekianti žuvį "IKI" prekybos tinklams, arba lenkų firma "Stanpol". Kiti pirkėjai visai prapuolė. Netgi UAB "Provit Industria", kuri supirkdavo praktiškai visą Lietuvos žuvį ir tiekdavo UAB "Espersen Lietuva", pernai didžiąją dalį žuvies vežėsi iš kitur", - pasakojo J. Bartminas.

Negana to, pridavus žuvį į aukcioną iškyla problemų dėl atsiskaitymo už ją. Pasak J. Bartmino, AB "Senoji Baltija" turi sudariusi sutartį su aukcionu. Kai baigiasi sutartiniai terminai, jis turi rašyti aukcionui raštus ir reikalauti grasindamas teismais atsiskaityti. Neseniai pinigus pavyko išsireikalauti tik po mėnesio. Su kitomis bendrovėmis, kurios neturi sutarčių, esą neatsiskaitoma ir ilgiau.

Priversta dirbti nuostolingai

Esant tokioms menkės kainoms, bendrovėms darosi sunku išgyventi. Krenta ir samdomų žvejų atlyginimai, kuriems mokamas tam tikras procentas nuo žuvies kainos. Suprantama, kad jiems labai svarbu, ar menkės kilogramas kainuoja 6, ar 2,8 Lt. J. Bartminas mano, kad žvejai išsilakstys. Kol kas jie dar laukia geresnių laikų.

AB "Senoji Baltija" į metalo laužą atidavė tris laivus, gavo iš Europos Sąjungos kompensaciją. Šiuo metu bendrovė turi 7 žvejybos laivus. Pernai baimindamasi, kad nenuvertėtų pinigai, spalį bendrovė įsigijo laivą LBB-6935 panaudodama dalį už kompensaciją gautų pinigų. Dabar jis yra remontuojamas. Visi tie laivai universalūs, tačiau labiausiai pritaikyti menkėms Baltijos jūroje gaudyti. Pernai bendrovė dirbo pelningai. Tačiau šiandien, turint omenyje menkės supirkimo kainų kritimą (vidutinė kaina šiemet - 3,8 Lt), bendrovė bus priversta dirbti visiškai nuostolingai.

Už uždarų durų

Pasak J. Bartmino, prieš kelerius metus Žemės ūkio ministerijoje ir Žuvininkystės departamente buvo įvesta tvarka į pasitarimus žuvininkystės klausimais kviesti tik asocijuotas struktūras.

Anksčiau, "Senosios Baltijos" direktoriaus teigimu, susirinkimai vykdavo triukšmingai, bet juose dalyvaudavo ir patys žvejai, tad būdavo priimami normalūs sprendimai. Dabar į susirinkimus susirenka asociacijų vadovai, atvažiuoja kas iš ministerijos, Žuvininkystės departamento direktorius, ateina ir aukciono atstovai, ir visi klausimai sprendžiami už uždarų durų. Paprastiems žvejams jau sunku susigaudyti, kas vyksta.

"Pasitarimams vykstant už uždarų durų susidaro įspūdis, kad asociacijos rūpinasi žvejybos įmonių reikalais. Tačiau tų slaptų pasitarimų protokolai byloja ką kita. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad viena iš asociacijų pasiūlė menkių kvotas skirstyti atsižvelgiant į tai, kiek žuvų įmonė pardavė aukcione. Gal tai ir netiesa, tačiau tokio nesusipratimo tikrai nebūtų buvę, jeigu pasitarimuose būtų užtikrinamas viešumas", - mano J. Bartminas.

Liberealizuoti veiklą

Aukcionui išlaikyti skiriama 6,5 proc. nuo parduotos žuvies kainos, žvejai moka 3 proc., o pirkėjas - 3,5 proc. Atrodytų, kad aukcionas turėtų būti suinteresuotas žuvį parduoti kuo brangiau. Tačiau kažkodėl taip neatsitinka.

J. Bartmino manymu, šioje sudėtingoje situacijoje yra dvi išeitys. Viena jų - liberalizuoti aukciono veiklą. Tai yra jis turi tapti žuvies pirkėju iš žvejų, o ne tarpininku tarp žvejų ir supirkėjų. Be to, jis turi turėti teisę užsiimti mažmenine prekyba. Dabar atsitiko taip, kad aukcionas yra tarpininkas tarp tarpininkų.

"Aukcionas įsteigtas taip, kad turi tik pirminio supirkimo teisę. Tiesa, neseniai jam buvo leista parduoti žuvį ir fiziniams asmenims. Bet tam aukcionas perka žuvį pats iš savęs, o paskui vykdo antrinį pardavimą. Vadinasi, jis gauna tuos 6,5 proc., ir dar pats iš savęs pirkdamas žuvį minimalia kaina ir parduodamas fiziniam asmeniui užsidirba papildomai. Aukciono interesas - gauti dvigubą pelną. O turėtų būti visai kitaip. Aukcionas turėtų būti suinteresuotas pirkti žuvį iš žvejų, vystyti mažmeninę prekybą ir baigti tą tarpininkavimą. Nes dabar jis už nieką neatsako, yra tik tarpininkų tarpininkas", - kalbėjo J. Bartminas.

Tegu moka visi

Kitas J. Bartmino siūlomas variantas - reikėtų nustatyti minimalų mokestį nuo 1 kilogramo žuvies, ir leisti patiems žvejams pardavinėti savo žuvį kam nori. Tačiau tas mokestis turėtų būti mokamas nuo visų žvejojamų limituojamų žuvų: ir nuo Atlante, ir nuo priekrantėje, ir nuo Lietuvos vidaus vandenyse sugaunamų žuvų, ir nuo brėtlingių, ir nuo strimelių, ne tik nuo menkių. Juk aukcionas steigtas ne vien tik menkėms.

"Jis pastatytas, jam panaudotos Europos Sąjungos lėšos, jeigu žlugs, valstybė turės grąžinti ES pinigus. Suprantu, kad kas jau padaryta, tas padaryta. Tačiau jeigu jau reikia jį išlaikyti, kodėl nuo tos prievolės atleisti kiti?" - klausia "Senosios Baltijos", vienos stambiausių menkių žvejybos įmonių direktorius.

Paklaustas, kodėl ta menkė Lietuvoje yra tokia išskirtinė, J. Bartminas atsakė: "Visokios mintys lenda į galvą - gal sąmoningai taip daroma. Gal norima sužlugdyti visą menkes žvejojantį laivyną, kad paskui galėtų pusvelčiui supirkti, galbūt jau seniai sumodeliuota schema. Pastaruoju metu jau formuojama opinija, kad menkių žvejyba nenaudingas verslas. Kitos priežasties, kodėl menkininkams uždėta tokia našta, aš nematau."

Dalia BIKAUSKAITĖ