Navigacijos sezono ypatumai vidaus vandenyse

Susisiekimo ministerijos iniciatyva 2010 metų liepos 1 d. reorganizuota Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija buvo prijungta prie Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA). Tad pastaroji jau daugiau kaip dvejus metus rūpinasi laivyba ir vidaus vandenyse.

LSLA direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus teigimu, reidų skaičius, palyginti su buvusia Valstybine vidaus vandenų inspekcija kaip atskira įstaiga, gerokai sumažėjo, nes sumenko finansavimas, be to, krizės laikotarpis sumažino galimybes dažniau patruliuoti vandenyse, tad pažeidimų daugėja.

Per tuos dvejus metus LSLA padarė tam tikras išvadas ir pateikė Susisiekimo ministerijai nemažai teisės aktų projektų. Visų pirma Vidaus vandenų transporto kodeksas buvo priimtas 1996 metais, bet esminių pakeitimų jame ilgai nebuvo padaryta, tad kai kurios jo nuostatos yra jau gerokai pasenusios. Šiuo metu Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamentas rengia naują kodekso redakciją, tad savo pasiūlymus teikia ir LSLA.

Pasak LSLA vadovo, remiantis užsienio šalių patirtimi, norima padaryti, kad pramoginių laivų savininkai galėtų elektroniniu būdu deklaruoti apie pasiruošimą navigacijai ir daugiau jiems nieko nereikėtų. Kontroliuojami jie būtų reidų metu. LSLA nereikėtų atlikti tiek daug techninių apžiūrų, tad ji galėtų daugiau dėmesio skirti reidams ir pažeidimų prevencijai.

Šiuo metu pakanka išlaikyti teorinį egzaminą ir įgyjama teisė valdyti pramoginį laivą. LSLA vadovybė mano, jog daroma klaida, nereikalaujant laikyti praktinio motorinių vandens pramoginių transporto priemonių vairavimo įgūdžių egzamino. Pasitaiko atveju, kai kursų metu mokomasi valdyti vandens motociklą ir gaunama teisė valdyti bet kokį pramoginį laivą. LSLA Susisiekimo ministerijai jau pateikė teisės aktų pakeitimo projektą, numatantį įvesti praktinį laivo valdymo mokymą.

Be to, bus siūloma sugriežtinti baudas už kai kuriuos nusižengimus. Dabar egzistuojančios baudos neatgraso nuo pažeidimų. E. Zacharevičius pasidžiaugė, kad karas vandenyje dar neprasidėjo kaip keliuose, bet, anot jo, situacija yra nenormali ir jau verčia susirūpinti.

2011 m. liepą LSLA iniciatyva siekiant sumažinti administracinę naštą interesantams buvo pakeistos pramoginių laivų techninių apžiūrų taisyklės. Anksčiau pramoginių laivų techninės apžiūros buvo atliekamos kasmet, dabar naujiems laivams ir tų pačių metų varikliams jos galioja trejus metus, nuo vienerių iki penkerių metų senumo laivams - dvejus metus, senesniems laivams techninė apžiūra atliekama kasmet. Beje, vandens motociklas yra laikomas asmeniniu laivu ir jam taip pat galioja šitos taisyklės.

Mažėja prabangių laivų

Per 2012 m. sausį-spalį Lietuvos vidaus vandenų laivų registre įregistruotos 1909 vidaus vandenų transporto priemonės, t. y. 40 proc. mažiau nei 2011-aisiais. Iš viso šiame registre yra per 60 tūkst. vandens transporto priemonių.

Šiemet įregistruotos 894 nesavaeigės pramoginės transporto priemonės (irklinės valtys, vandens dviračiai, baidarės), t. y. 54 proc. mažiau nei pernai; 942 motorinės pramoginės transporto priemonės (20 proc. mažiau); 41 burinė jachta (30 proc. mažiau). Užtat vidaus vandenų laivų (žvejybos laivai, plūduriuojantys laivai ir priemonės) šiemet įregistruota 32, t. y. net 80 proc. daugiau nei pernai, kai įregistruota tebuvo tik 6.

LSLA Laivų registravimo skyriaus vedėjos Eglės Petrauskienės teigimu, laivų registravimo mažėjimą visų pirma lėmė Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo įstatymas, įsigaliojęs šiemet nuo liepos 1 d. Dabar iki 6 metrų ilgio irklinės valtys ir burinės jachtos neregistruojamos.

Tačiau kasmet stebima ir privalomų registruoti laivų skaičiaus mažėjimo tendencija. E. Petrauskienės manymu, tam įtakos turi ekonominė krizė. Mažėja įregistruojamų prabangių laivų skaičius, daugėja paprastų pigių guminių valčių su pakabinamaisiais varikliais, dažniausiai atgabenamų iš Kinijos. Jos paprastai naudojamos mėgėjiškai žvejybai.

Pasak E. Zacharevičiaus, įtakos registruojamų laivų skaičiaus mažėjimui turi, ko gero, ir tai, kad jų nėra kur laikyti. Šventosios uoste didesni laiveliai taip ir negalėjo glaustis dėl per mažo gylio, Klaipėdos jachtklubas Smiltynėje iki šiol tebėra rekonstruojamas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos žadėtos pietinėje uosto dalyje statyti mažųjų pramoginių laivų prieplaukos projekto įgyvendinimas sustabdytas dėl lėšų stygiaus. Be to, pasak administracijos vadovo, pats laivas nėra toks brangus, kaip jo išlaikymas. Prabangios motorinės jachtos sunaudoja daug degalų, joms keliami gana aukšti reikalavimai.

Pažeidėjų daugėja

Šiemet LSLA inspektoriai atliko 41 reidą, iš jų 30 buvo skirti pramoginės laivybos kontrolei. Surašyti 175 protokolai, iš jų tik 15 - dėl nekonvencinių laivų. Baudų išieškota 17 tūkst. 500 Lt.

LSLA Pramoginės laivybos skyriaus reidų metu tikrinama, ar laivas yra registruotas, ar atlikta nustatyta techninė apžiūra, kaip jis sukomplektuotas, ar turi gelbėjimosi priemones, ar asmenys turi kvalifikacijos dokumentus.

Šiemet, kaip ir pernai, irgi buvo rengiami bendri reidai su visų apskričių policininkais. Kadangi vasaros vidury sugedo po Kauno marias plaukiojantis inspektorių kateris, reidų buvo šiek tiek mažiau nei 2011-aisiais: šiemet bendrų reidų buvo 20, jų metu surašyti 42 protokolai, pernai - 24 ir 88 protokolai.

Daugiausia vandenyje pasitaikantys pažeidimai yra susiję su techninėmis apžiūromis - net 96 protokolai. Plaukiojama arba apskritai neregistruotais laivais, arba neturinčiais techninės apžiūros dokumentų.

Pasak E. Zacharevičiaus, šiandien naudingiau yra neregistruoti laivo, neatlikti techninės apžiūros ir tikėtis nepakliūti. Jeigu nepasisektų, tektų sumokėti tik 50 Lt.

Pasikeitus atitinkamiems Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniams, jeigu žmogus sumoka baudą iš karto, pirmą kartą ji mažinama perpus. Pasak Pramoginės laivybos skyriaus vedėjo pavaduotojo Domijano Popovo, potencialūs pažeidėjai baudų ne itin bijo ir pažeidimus kartoja, todėl didėja pažeidimų skaičius.

Kitas dažnai pasitaikantis pažeidimas - plaukiama neturint teisės valdyti transporto priemonės - 37 protokolai. Šiemet net 8 protokolai surašyti dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Pernai tokių atvejų buvo kur kas mažiau.

Daugiausia pažeidimų šiemet nustatyta Šilutės regione - apie 60 protokolų, antroje vietoje - Marijampolės ir Alytaus regionai, Kauno marios.

Pramoginių laivų avarijų ir incidentų skaičius vandenyje sumažėjo. Pernai jų buvo 3, o šiemet užfiksuotas tik vienas įvykis - Kauno mariose į žvejų tinklus pakliuvo pramoginis kateris.

Sezonas sėkmingas

Nekonvencinių laivų, kuriems priskiriami komercine veikla užsiimantys vidaus vandenų krovininiai, keleiviniai, žvejybos bei specialiosios paskirties, t. y. įvairių žinybų tarnybines funkcijas vykdantys laivai, skaičius, palyginti su pernai metais, šiemet truputį padidėjo. LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo Lino Kasparavičiaus manymu, tai susiję su tuo, kad žmonės keičia laivų paskirtį, pavyzdžiui, žvejoja anksčiau pramogai skirtais laivais.

Pasak L. Kasparavičiaus, Šilutės rajone, Nemuno žemupyje, keleivinių laivų laivyba šiemet buvo gana intensyvi. Čia užfiksuoti du atvejai, kai žmonės buvo plukdomi laivais, neturinčiais techninės apžiūros. Rimtų avarinių situacijų šiemet nebuvo. Skyriaus vedėjo teigimu, šiuo atžvilgiu sezonas buvo gana sėkmingas.

Nekonvencinių laivų laivininkai yra šiek tiek drausmingesni nei pramoginių laivų. Jie stengiasi nedaryti pažeidimų, nes nuo to priklauso ir leidimų dirbti gavimas, ir komercinės veiklos sėkmė.

Supaprastinta tvarka

Lietuvoje yra 4 vidaus vandenų uostai ir 22 prieplaukos, kuriuos naudojant yra vykdoma ūkinė veikla ir gaunamos pajamos. Šiemet buvo supaprastinta prieplaukų steigimo tvarka. Anksčiau buvo reikalaujama steigiant uostą ar prieplauką rengti detalųjį planą. Pasak LSLA Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjo Tado Škimelio, tas reikalavimas buvo sunkiai įvykdomas ir reikalaujantis daug lėšų. Be to, jau pasikeitė teritorijų planavimo bei statybos įstatymai, kurie to nebereikalauja.

Supaprastintas pats visų uostų ar prieplaukų registravimas. Anksčiau uostus registravo Susisiekimo ministerija, o prieplaukas - LSLA. Dabar pastaroji viena viską registruoja.

Sudėtingiausia situacija buvo Kuršių nerijoje. Saugomoje teritorijoje uostai ir prieplaukos gali būti tik valstybiniai, privačių ten negali būti. Vienintelis subjektas, galintis steigti uostą ar prieplauką, yra valstybė ar Neringos savivaldybė. Pastaroji to daryti iki šiol negalėjo, nes neturėjo vidaus vandenų. Vienas iš reikalavimų steigiant vidaus vandenų uostus ir prieplaukas - turėti akvatoriją.

Kitais metais pradės galioti įstatymų pakeitimai, tad šitie reikalai, pasak T. Škimelio, turėtų pajudėti į priekį.

Į tarptautinius vandenis

Lietuvoje reikalaujama, kad asmenys, plaukiojantys pramoginiais laivais, kurių variklio galia viršija 5 kilovatus, turėtų pramoginio laivo laivavedžio pažymėjimą.

Pramoginių laivų laivavedžiai rengiami Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, Marijampolėje ir Panevėžyje, o egzaminai vyksta tik Kaune kartą per mėnesį ir Klaipėdoje 2 kartus per savaitę. Ateityje ketinama uostamiestyje rengti daugiau egzaminų, nes čia planuojama įrengti egzaminų klasę ir įsigyti modernią įrangą.

LSLA egzaminuoja vidaus vandenų transporto specialistus (laivavedžiai, plaukiojantys nekonvenciniais vidaus vandenų laivais, kurių daugiausia yra Klaipėdoje ir Kaune) ir pramoginių laivų laivavedžius.

Pramoginių laivų laivavedžiai skirstomi į dvi kategorijas: į gaunančius tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir vietinius nacionalinius. Šiemet tarptautinių liudijimų išduota 441, o nacionalinių - 31. Specialistai irgi skirstomi į dvi kategorijas: vadovaujančius ir eilinius. Per 2012 metus buvo išduoti 108 diplomai ir 41 kvalifikacijos liudijimas eiliniams.

Egzaminus išlaiko tik pusė

Šiemet egzaminų vyko 63 proc. daugiau nei 2011-aisiais, tačiau juos laikančiųjų buvo gerokai mažiau. Šiemet egzaminus laikė per 739, o pernai - 1605 asmenys. Be to, šiemet iš tų, kurie laikė egzaminus, išlaikė tik pusė. Daroma išvada - paruošiamųjų kursų kokybė nėra tinkamo lygio.

Pradėjus domėtis, kas mokosi laivavedžių kursuose, paaiškėjo, kad ne visi lankydavo kursus, bet gaudavo jų baigimo pažymėjimus. Sustiprinus kontrolę sumažėjo ir kursuose besimokančiųjų, ir egzaminuojamųjų skaičius. Beje, dar tebevyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimai fiktyvių kursų būsimiems katerių ir vandens motociklų vairuotojams. LSLA jau pateikė visus duomenis prokuratūrai. LSLA Parengimo priežiūros ir diplomavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Vytauto Braslausko manymu, egzaminuojamųjų skaičius gerokai sumažėjo todėl, kad LSLA pradėjo griežčiau kontroliuoti mokymo įstaigas.