Per Jūros šventę - į mokyklą savo noru

Per Jūros šventę - į mokyklą savo noru

Praėjusį sekmadienį, praūžus didiesiems Jūros šventės renginiams, visi norintieji iš Atgimimo aikštės buvo vežami autobusiuku į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Pageidavusiųjų pamatyti jūrininkų kalvę buvo gerokai per 200. Kai kurie jų mokykloje užsibuvo nuo 12 iki 16 valandos. Ką jie ten taip ilgai veikė?

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos renginys "Tapk gimtojo miesto kapitonu" buvo įtrauktas į Jūros šventės programą. Pernai jis buvo organizuotas pirmą kartą ir, atrodo, taps tradiciniu.

Atgimimo aikštėje susiorientuoti, koks autobusiukas vežą į Jūreivystės mokyklą, buvo visiškai nesunku - akį tuojau patraukė vaikštinėjantys gražūs ir uniformuoti mokyklos studentai, kitaip sakant, jie išsiskyrė iš minios. Autobusiukas padarė 4 reisus ir dar prireikė papildomų. Žinoma, buvo ir tokių, kurie patys pėsti atėjo.

Visi atvykę turėjo galimybę moderniame navigaciniame treniruoklyje valdyti laivus ne tik Klaipėdos uosto akvatorijoje, bet ir Bosforo sąsiauryje. Juos treniruoklyje pasitiko mokyklos docentas Ričardas Zažeckis, kantriai atsakinėjęs ne tik į vaikų, bet ir suaugusiųjų klausimus, pavyzdžiui, kiek sveria AB "DFDS Seaways" ir AB "Smiltynės perkėla" keltai.

ATEITIS. Buvo galima ir nesigrūsti į didįjį navigacinį treniruoklį ir mažesniame tiesiog pačiam vienam valdyti laivą.  Genutės KALVAITIENĖS nuotr.

Po atsakymo, kad R. Zažeckis yra tolimojo plaukiojimo kapitonas ir kad jūroje įvairiuose laivuose jis išdirbo net 40 metų, pasigirdo ir plojimų. O kai ekrane pagal jo komandą pasirodė 8 balų, o paskui dar didesnis bangavimas, nuvilnijo susižavėjimo banga. Žinoma, tikri jūrininkai tikrą štormą pasitinka ne taip entuziastingai.


Žmonių į treniruoklį prisigrūsdavo gausiai, o docentas stengėsi saugoti apie 40 tūkst. Lt kainuojantį ekraną. Mažieji būsimieji jūrininkai dovanų dar gavo po ženkliuką su užrašu "Myliu jūrą".

Ne ką menkesnė atrakcija buvo ir tik pernai mokykloje atidarytas Jūrininkų rengimo Lietuvoje muziejus. Beje, šiemet jūrininkų rengimui Lietuvoje sukako jau 201 metai. Svarbiausia, kad jame buvo tikra jūreiviška kepurė, ne tokia, kurią žmonės pirko šventinėje mugėje, ir su ja buvo galima nusifotografuoti. "Kokia ji sunki", - stebėjosi merginos. Kepurė tiko ne tik vaikams, tėveliams, bet ir mamytėms.

Pirmo aukšto koridoriuje kaip tik buvo eksponuojama per Jūros šventę atidaryta laivo virėjo Nikolajaus Smelij ekslibrisų paroda, garsaus fotografo marinisto amžinatilsį Savelijaus Golubevo nuotraukų paroda.

Taigi kur akis paganyti tikrai buvo, todėl žmonės neskubėjo išeiti iš mokyklos. Daugiausia tokia galimybe pasinaudojo tėveliai su vaikais, jaučiantys nostalgiją jūrai. Buvo ir tokių, kurie atsivedė mamas parodyti savo mokyklą. Žinoma, į savo alma mater užsuko ir ne per seniausiai baigusieji, vedini savo vaikeliais, atėjo ir tie, kurie mokyklą baigė ir prieš 60 metų. Joje lankėsi ir poetas Jonas Kantautas. Jis prisiminė gyvenimą mokyklos bendrabutyje, kaip būdami studentai apgaudinėdavo dėstytojus: patys į šokius, o savo lovoje palikdavo gulinčiojo imitaciją. Jis iki šiol nepamiršo, kad būdamas nepartinis anais laikais jūrininko karjeros negalėjo padaryti.

"Kaip mokykla visai graži. Kažin kiek čia reikia mokytis", - tėvo klausė išeidamas paauglys.

"Tokį renginį tikrai organizuosime ir kitais metais. Įsitikinome, kad norinčiųjų yra. Manome, kad ir pasirinkta diena - sekmadienis pasitvirtino. Netgi galvojame jį dar šiek tiek išplėsti", - sakė mokyklos direktoriaus padėjėja Genutė Kalvaitienė.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder