Pirmajam Lietuvos buriuotojų žygiui per Atlantą - 20 metų

Vakar sukako 20 metų, kai į pirmą Lietuvos buriuotojų žygį per Atlanto vandenyną į Ameriką išplaukė trys jachtos - "Lietuva" (Klaipėda), "Dailė"(Vilnius) ir "Audra" (Kaunas) - išsikėlusios dar juridiškai neįteisintas trispalves ir atvėrusios langą į platųjį pasaulį.

Išlydėtuvės Klaipėdoje buvo suorganizuotos 1989 m. gegužės 1 d. Vasaros estradą tada buvo užplūdusios minios žmonių, susirinkusių iš visos Lietuvos - vyko, galima sakyti, tikra demonstracija. Žmonės buvo apimti euforijos. Tačiau iš tikrųjų tądien jachtos nuplaukė tik iki jūros vartų, nuleido vainikus žuvusiems jūrininkams, apsisuko ir grįžo atgal taip ir neišplaukusios į didžiąją kelionę.

Tikroji jachtų išplaukimo iš Klaipėdos data - 1989 m. gegužės 13-oji. Ji siejama su didžiojo kreiserinio buriavimo atgimimu Lietuvoje.

Išplaukė be vizos

Dvi savaites iki gegužės 13-osios į žygį užjūrin pasirengusios jachtos lindėjo Klaipėdos jachtklube Smiltynėje. Tik įgulų namiškiai žinojo, kad vyrai neišplaukė. Jie ankstų rytą atvažiuodavo į jachtklubą, o vėlai vakare, kad niekas nematytų, grįždavo namo.

Pasak žygyje dalyvavusio tuometinio jachtos "Lietuva" kapitono Stepono Kudzevičiaus, taip atsitiko todėl, kad nebuvo gautos vizos. Suprantama, įgulų nariai tada dar turėjo sovietinius pasus, o sovietai neskubėjo išduoti vizų.

Jachtos, pasirengusios išplaukti į žygį, stovi Klaipėdos jachtklube.

Ir vis dėlto Ričardas Ramanauskas, dabar Klaipėdos universiteto burlaivio "Brabander" kapitono vyr. padėjėjas, tąkart iškeliavo su "Lietuva" be vizos. Didelių bėdų dėl to jis neturėjo, tik Amerikoje atėjęs juodaodis pareigūnas iš imigracijos tarnybos jos pareikalavo. Jam buvo paaiškinta, kad viza vėluoja atkeliauti. Tada pareigūnas pareikalavo mokėti 50 dolerių už imigracinę vizą. Suprantama, JAV dolerių įgula neturėjo. "Neturit, ir nereikia, - pasakė amerikietis, ir taukšt antspaudą į pasą. O vėliau ir viza atkeliavo", - pasakojo S. Kudzevičius.

"Lietuva" atplaukia į Niujorką. Įgulos nariams dar teko pabūti ant vadinamųjų bokštų dvynių, kuriuos vėliau susprogdino teroristai, stogo.

Dovanojo radijo stotį

Išplaukusios jachtos išsisklaidė, bet nuolatos palaikydavo ryšį. Trumpųjų bangų radijo stotis "Lietuvai" ir "Audrai" buvo padovanojęs Valdas Adamkus, dabartinis Lietuvos prezidentas.

"Lietuvai" dar reikėjo užsukti į Lenkiją pasiimti naujas bures, nes dalyvaudama regatose senąsias buvo gerokai apdraskiusi. Beje, per Kylio kanalą Lietuvos jachtos plaukė kartu.

Per pirmą etapą "Lietuvai" nepasisekė - lūžo gikas, tad užsuko į Azorų salas jį remontuoti. Tačiau paskui per dvi paras pasivijo "Dailę" su "Audra" ir visos beveik kartu įplaukė į uostelį prie Niujorko.

V. Adamkus, S. Kudzevičius, už jų - S. Tamkvaitis.

Apiplaukė pasaulį

Žygio metu su "Lietuva" į Ameriką plaukė viena įgula, o atgal kita. Pirmajai vadovavo Osvaldas Kubiliūnas, o antrajai jachtos kapitonas S. Kudzevičius, plaukęs ir pirmyn, ir atgal bei pasikvietęs O. Kubiliūną dalyvauti istoriniame žygyje.

Beje, tuo metų į žygį per Atlantą iškeliavę S. Kudzevičius, Rimas Dargis, R. Ramanauskas, Jonas Limantas, Gediminas Pilaitis 1992-1993 metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje su jachta "Lietuva" apiplaukė pasaulį. Tada R. Ramanauskas jau turėjo vizą.

"Lietuva" ir "Audra" lankosi Baltimorėje.

Danai nepripažino vėliavos

Žinia, 1989-aisiais Lietuvos vėliava nebuvo įteisinta. Portugalai, prancūzai nieko nesakė dėl trispalvių, o štai danai Bornholmo saloje manė, kad jachta "Lietuva" turi palikti jų uostą, nes vėliava Lietuvos, o įgulos narių pasai sovietiniai - raudoni. Beje, "Lietuvoje" buvusiems trims amerikiečiams, Lietuvos išeiviams, buvo leidžiama pasilikti.

Pakeliui į Ameriką išsibarsčiusios jachtos susirinko Kylyje (Vokietija). "Lietuva" atplaukė naktį. Rytą vokietukas iš uosto vilkiko tuoj šnekino lietuvius ir stebėjosi, kad jie jau ėmę plaukioti su tikrąja savo šalies vėliava.

Lietuvos buriuotojų sutiktuvės Niujorke, 17 pirsas. Matyti garsusis Bruklino tiltas.

Politinis reisas

Toji kelionė, prasidėjusi prieš dvidešimt metų, - buvo pirmas keturiasdešimties Lietuvos buriuotojų žygis per Atlantą. Po ilgos pertraukos vandenyne suplevėsavo Lietuvos trispalvės. Žygio tikslas - parodyti pasauliui, kad per 50 okupacijos metų Lietuva nemirė. Buriuotojai išplukdė per 1000 laiškų, kurie be cenzūros buvo pristatyti į Ameriką. Įgulų šūkis - "Lietuvos garbei, tautos vienybei".

Tąkart Klaipėdos mieste buvo įrengtas stendas ir žemėlapyje būdavo pažymima, kur kokia jachta yra. Žmonės susirinkdavo prie jo, aptardavo visus Lietuvos reikalus.

Pasak S. Kudzevičiaus, tai buvo politinis reisas. Tąkart apsilankyta ne tik Niujorke, bet ir Klivlende, ir Čikagoje, ir Baltimorėje. Tik po Lietuvos buriuotojų apsilankymo išeivijos lietuviai pradėjo atvažiuoti į tėvynę. Iki tol bijojo, nežinojo, kas jų laukia Lietuvoje.

Lietuvos buriuotojai žygiuoja į vasaros estradą, kur jiems rengiamos iškilmingos sutiktuvės.

Iškilmingos sutiktuvės

Į Lietuvą jachtos grįžo maždaug po kelių mėnesių. Kadangi jachta "Audra" patyrė nuotykių, tad oficialios žygio dalyvių sutiktuvės įvyko, jau galima sakyti, tik vasaros pabaigoje.

1989 m. rugpjūčio 21 d. "Lietuva" grįžta iš žygio per Atlantą.

Iš Niujorko "Dailė" išplaukė tiesiai į Klaipėdą, "Lietuva" ir "Audra" dar užsuko į Baltimorę, kur viešėjo kelias paras. Joms iškeliavus namo vidury Atlanto sulūžo "Audros" vairo plunksna. "Pagautas" per radijo ryšį AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" laivas nutempė ją į Azorų salas. Tad "Audra" grįžo į Klaipėdą visa savaite vėliau. "Lietuva" parplaukė rugpjūčio 21 d.

Sutiktuvės vasaros estradoje rugsėjo 2 d. irgi buvo iškilmingos.

Primiršti

Šiandien moderni ir brangi lenktyninė jachta "Ambersail" plaukia aplink pasaulį ir ragina lietuvius, išsibarsčiusius po visą pasaulį, kartu paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį. O pirmieji langą į pasaulį atidarę buriuotojai, švelniai tariant, yra šiek tiek užmiršti.

Iš pirmųjų kregždžių vienintelė jachta "Lietuva", kuriai jau 33 metai, remiama Klaipėdos miesto savivaldybės, dalyvauja tarptautinėje pasaulio didžiųjų burlaivių regatoje "The Tall Ships' Races" ir garsina mūsų šalies vardą. Lietuvos dailininkų sąjungai anuomet priklausiusi jachta "Dailė" ir "Audra" jau apie 10 metų džiūsta ant kranto Klaipėdos jachtklube. Pasak S. Kudzevičiaus, tai geros jachtos, galėtų dar plaukioti, bet, matyt, joms nelemta.

Dalia BIKAUSKAITĖ