Pirmosios Lietuvos burės

Čia juos sutraukia sėkmingai organizuojamos tarptautinės jaunimo regatos. Besigrožėdami stiebų ir laivavirvių gausa stabtelime prie krantinės. Burlaiviai primena, kad dar XIX amžiuje vokiškame Memelyje klestėjo burinis laivynas. Jie, genami burių, sugrįžta ir iš naujo atranda tą patį uostą, bet jau pasikeitusį ir lietuvišku, Klaipėdos, vardu. Burlaiviai stebina, vilioja, kitus intriguoja. Norisi turėti savų. XX a. pradžioje, kai vėjo jėgą laivuose keitė garas ir kuras, Lietuvos laivai toli už jūros horizontų išskleidė bures. Apie lietuvių kelią ant jūrinių jachtų ir burlaivių denio pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus paroda "Pirmosios Lietuvos burės", iki rugsėjo eksponuojama Klaipėdos viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje.

"Jūratė" ir "Kastytis"

Pirmosios laivų "Jūratė", "Kastytis" ir "Budys" burės simbolizuoja valstybės, tautos ir jūros jungtį. Jų vardai kilo iš lietuvių žvejų mitologinių vaizdinių ir Vydūno vaizduotės. Praėjus metams po nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo, 1919 m. vasario 1 d., Kaune įsikūrė laivininkystės kompanija "Lietuvos garlaivių bendrovė" (LGB). Ji kėlė tikslą savo laivais aptarnauti Nemuno ir Kuršių marių pakrantes, Baltijos ir Šiaurės jūros krantus, pasiekti tolimąją Ameriką. Valdyboje ir tarp dalininkų buvo ne vienas žymus visuomenininkas: Martynas Yčas, Saliamonas Banaitis, Jonas Šliūpas, Vilius Gaigalaitis, Voldemaras Čarneckis, Antanas Alekna, Adomas Prūsas, Tadas Šulcas ir kiti. Bendrovės veikloje dalyvavo ir kapitonas Liudvikas Stulpinas. Pradėjusi sėkmingą veiklą upių laivininkystėje, bendrovė Kylio (Vokietijos uostas prie Baltijos jūros) "Fried. Krupp A.G. Germaniawerft" statykloje užsakė kelis jūrų laivus.

Motoriniai burlaiviai "Jūratė" ir "Kastytis" (30,2 m ilgio, 6,78 m pločio, 2,22 m grimzlės ir 195 tonų talpos) galeasai 1921 m. kovą atplaukė į Klaipėdą. Jie - pirmieji su lietuviška trispalve į jūrą išplaukę laivai. Dvistiebius galeasus LGB priregistravo Nemuno uoste - Jurbarke. Taigi, Jurbarkas tapo pirmuoju Lietuvos jūrų uostu. "Jūratė" ir "Kastytis" gabeno krovinius (druska, miltai, anglis ir kt.) tarp Baltijos jūros valstybių. Nors turėjo nuleidžiamus stiebus praplaukti po tiltais, pirmieji Lietuvos burlaiviai registracijos uosto nepasiekė.

Pakrantės laivybai pritaikytų plokščios dugno formos laivų šoniniam dreifui mažinti naudoti nuleidžiami ąžuoliniai švertai. Analogiški švertai - išskirtinis Kuršių marių žvejų burvalčių bruožas. Žinoma, kad motorinių burlaivių įgulas sudarė daugiausia užsieniečiai (vokiečiai). Vis dėlto kapitonas Juozas Andžejauskas, 1923-1924 m. vadovavęs "Jūratei", rinkdavo kad ir nepatyrusius, bet lietuvius jūreivius. Jūriniai laivai laivininkystės bendrovei nešė nuostolius. 1925 m. užplaukus ant akmenų "Kastyčiui", Kauno bendrovė buvo priversta parduoti "Jūratę".

XX a. pradžios laivybos istorijoje figūruoja dar vienas jūrinis burlaivis lietuvišku vardu. 1920 m. "Fried. Krupp A.G. Germaniawerft" pastatė trijų stiebų škuną "Palanga". Dėl nežinomų priežasčių laivas LGB nebuvo pristatytas.

Jūrų skautų "Budys"

Pirmosios burės - ne vien prekiniai burlaiviai. Prisiminkime tarpukario Lietuvos jūrų skautų sąjūdį. Skautai - žmogiškąsias, dvasines ir tautines vertybes puoselėjantis jaunimas. Jų organizaciją tarpukario Lietuvoje rėmė Vyriausybė, globojo šalies prezidentas. 1924 m. Klaipėdoje Martynas Brakas, paragintas valtimis Nemunu atplaukusių kolegų kauniečių, subūrė jūrų skautus. Lietuvoje jūrų skautų ideologinė programa rėmėsi geopolitinėmis profesoriaus Kazio Pakšto teorijomis. Skelbęs jūrą valstybės pajamų, politinių galimybių ir nepriklausomybės šaltiniu, profesorius ragino imtis jūrinės kultūros sklaidos Lietuvoje.

"BUDYS". 1933 m. liepos 15 d. "Budys" sudužo bandydamas išplaukti pro Klaipėdos uosto vartus.

Jūrų skautai turėjo tikslą tarnauti savo šalies jūrų laivyne. Jie praktikavosi burinėse valtyse ir jachtose ežeruose, upėse ir kituose vandens telkiniuose. 1926 m. spalį Klaipėdos jūrų skautai vienstiebiu burlaiviu "Budys" išplaukė į atvirą jūrą. Laivo pavadinimą įkvėpė lietuvininkų kultūros veikėjas, muzikas ir filosofas Vilhelmas Storostas (Vydūnas), pritaikęs skautų šūkį - "Budėk!". Nuo šio laivo prasidėjo lietuvių buriuotojų kelionės išskleistomis baltosiomis burėmis į užjūrio kraštus. Jaunimas buriavo į Latviją, Vokietiją, Švediją, Daniją ir Laisvąjį Dancigo miestą. Deja, 1933 m. liepos mėn. 15 d. "Budys" sudužo bandydamas išplaukti pro Klaipėdos uosto vartus. Tragiška jo ir trijų įgulos narių žūtis sutapo su Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lemtingu "Lituanicos" skrydžiu. Šiandien šiaurinio uosto molo gale įtvirtintas inkaras primena mums Klaipėdos jūrų skautų laivą, kuriame jūrą drauge atrado jaunuoliai lietuviai ir lietuvininkai.

Apie lietuvininkus, kurių plokščiadugnės burinės valtys šimtmečius raižė Kuršių marių vandenis, užsimename ne veltui. Neturėtume pamiršti ir Baltijos jūros pakrantės kuršininkų. Burinės žvejų valtys ir jūra buvo jų gyvenimo šaltinis. Juk tai - pirmosios Lietuvos burės.