Po Ventspilio laisvąjį uostą pasižvalgius

Pas kaimynus

Tai, kad Ventspilio uostas vis labiau domina ir turistus, ne tik verslininkus, patys ventspiliečiai sieja su miesto mero Aivaro Lembergo asmenybe. Beje, jis yra ir Ventspilio laisvojo uosto valdybos pirmininkas.

Uosto rinkliavas renka Uosto valdyba, pelno nesiekianti organizacija. Surinktos lėšos skiriamas uosto infrastruktūrai vystyti. Dalis uosto rinkliavų tenka ir miesto vystymui. Be to, Ventspilio uostas savo dalį sumoka ir Latvijos savivaldybėms remti skirtam fondui.

Ventspilio uostas kaip tranzitinis kelias buvo žinomas jau viduramžiais. XIII amžiuje minimas uostas, buvo pastatytos pirmos prekybinės prieplaukos. XIX amžiuje buvo nutiestas geležinkelis iš Maskvos į Ventspilį. Kadangi jo uostas neužšąla, tad jis buvo pasirinktas iš visų Baltijos jūros uostų Rusijos kroviniams transportuoti.

Uostas įsikūręs ant Ventos upės. Ventspilyje yra apie 40 tūkst. gyventojų. Daugiausia jų dirba uoste. Miestas stengiasi vystyti turizmą. Turistai gali aplankyti restauruotą pilį, muziejus po atviru dangumi, kuriame galima susipažinti su žvejų gyvenimu, akvaparką ir kt. Ventspiliečiai sako, jog jau vienos dienos nepakanka norint viską apžiūrėti mieste.

Beje, pietiniu uosto molu galima laisvai vaikščioti žmonėms. Ant jo yra pastatyti suoliukai. Naktį jis yra apšviestas, tad yra ventspiliečių mėgstama vieta. Tik štormo metu policininkai žmones įspėja, kad būti ant molo negalima. Šiaurinis molas - nėra žmonių lankomas.

1998-1999 m. buvo baigti uosto akvatorijos gilinimo darbai. Sausų krovinių rajone gylis prie krantinių yra 15,5 m, o skystų krovinių rajone - 17,5 m. Tačiau prie kitų krantinių gylis mažesnis. Minimalus gylis - 6 m. Gilinimo darbus tenka atlikti nuolatos, nes srovės ir vėjas iš jūros užneša smėlį.

Vidutinė apyvarta - 35 milijonai tonų

Latvijos krovinių Ventspilio uoste kraunama palyginti labai mažai. Maždaug 90 procentų krovinių iš uosto išgabenama, atgabenama 10 proc.

Pernai Ventspilyje, siekiant pritraukti turistus buvo surengtas karvių, kurias kūrė įvairių šalių menininkai, paradas. Vėliau jos buvo parduodamos aukcione. Kai kurios, kurios buvo nupirktos, liko Ventspilyje

Ventspilio uoste 71, 5 procento sudaro skystieji kroviniai (nafta, naftos produktai) 28,5 proc. - nefasuoti kroviniai ir 2 procentus - generaliniai.

Vidutinė Ventspilio uosto krovinių apyvarta - 35 milijonai tonų per metus. 1983 metais buvo pasiektas rekordas - perkrauta daugiau kaip 38 mln. tonų krovinių

2001 m. Ventspilis beveik pasiekė šį rekordą - buvo perkrauta 37,9 mln. tonų. 2002 m. krova gerokai sumažėjo, daliai krovinių pasukus į Rusijos Primorsko uostą. Šiemet, kadangi padaugėjo generalinių ir palaidų krovinių tikimasi, kad gali būti perkrauta 29 - 30 mln. tonų.

Ventspilio uoste dirba 11 didelių stividorinių kompanijų. Visos jos yra privačios, tik AB "Ventspils nafta" 51 procentas akcijų dar priklauso valstybei, tačiau ir jos gali būti parduotos.

Muziejuje po atviru dangumi važinėja traukinukas

Krovos kompanijos

Uoste yra du naftotiekiai, vienu transportuojama nafta, kitu - naftos produktai. 1968 metais buvo baigti tiesti naftos ir naftos produktų naftotiekiai, kurie buvo sujungti su buvusios Sovietų sąjungos vamzdynų sistema. Šiuo metu neveikia tik žaliosios naftos naftotiekis. Todėl 100 procentu žaliosios naftos atgabenama geležinkeliu.

Uoste yra trys naftos krovos pirsai. Pati AB "Ventspils nafta" yra įsikūrusi 4,5 km nuo rezervuarų. 19961 m. buvo pastatytas naftos ir naftos produktų krovos terminalas, kuris priklauso AB "Ventspils nafta".

Amoniakui laikyti yra skirti du rezervuarai. Šiuo metu vienas jų yra rekonstruojamas. Amoniaką krauna AB "Ventamonjaks". 1973 m. buvo baigtas statyti "Ventamonjaks" terminalas, skystiems produktams krauti. Tai buvo didelis projektas, kainavęs 40 milijardų JAV dolerių.

Amoniako krova mažėja, kadangi mažėja ir tarptautinė prekyba amoniaku. Kompanija ketina ateityje krauti naftos produktus.

1970 m. buvo baigtas statyti mineralinių trąšų terminalas, kuris priklauso dabar AB "Kalija Parks". 4 kupoliniai sandėliai, talpinantys po 10 tūkstančių tonų trąšų, pastatyti 1997 m. Šiuo metų trąšų terminale galima sandėliuoti 120 tūkstančių tonų trąšų.

Terminale gali būti perkrauta 7,5 milijono trąšų, o perkraunama per metus 5,5 milijono trąšų. Čia daugiausia kraunama iš Baltarusijos atgabentos mineralinės trąšos, yra ir rusiškų trąšų. Pastaruoju metu trąšų krova neauga, laikosi tas pats lygis.

AB Ventspilio prekybos uostas krauna generalinius ir nefasuotus krovinius, tarp jų ir anglį. Gyventojai dėl dulkių pretenzijų nekelia. Gyvenamuosiuose namuose buvo pakeisti langai, kad nepraleistų dulkių.

Po uostą specialiu laiveliu plukdomi miesto svečiai ir turistai

Konteinerių terminale trūksta konteinerių

Konteinerių terminalas Ventspilio uoste buvo pastaytas 2000 m. Terminalo pajėgumas - 150 tūkstančių konteinerių per metus. Per šių metų 9 mėnesius pakrauta tik 4 tūkstančiai konteinerių. Buvo tikėtasi, kad plūstels didžiulis konteinerių srautas, tačiau dėl krizės Rusijoje 1998 m. jis nebuvo toks didelis.

Šiuo metu gabenami konteineriai iš Europos Sąjungos Azijos kryptimi, į Afganistaną. Daugiausia tai humanitarinė pagalba. Į konteinerių terminalą investavo Belgijos kompanija. Ventspilio uosto valdybos specialistas ryšiams su visuomene ir informacijai Viestursas Silis teigia, jog Belgijos kompanija nepasitraukė iš konteinerių terminalo, tik buvo pakeista terminalo valdyba. Vadybininkas iš Belgijos galėjo tik garantuoti terminalo darbą, bei ne esminį jo vystymąsi.

Ventspilio uosto valdyba taip pat investavo į šį terminalą. Tačiau jos uždavinys vystyti infrastruktūrą, t. y. rekonstruoti prieplaukas, kloti dangą, o konteinerių terminalo operatorė yra privati kompanija.

Konteinerių terminale yra ir medienos krovos terminalas. V. Silis sako, jog iš principo medienos terminalas yra skirtas toliau plėsti konteinerių terminalą, kai jis pasieks savo maksimalų pralaidumą. Šiuo metu ieškoma būdų, kaip padidinti konteinerių srautus.

Šiuo metu Ventspilio konteinerio terminale švartuojami du ro-pax keltai. Viena laivybos linija jungia Ventspilį su Vokietija. Keltas iš Ventspilio į Vokietijos Travemiundės uostą, esanti netoli Liubeko uosto, plaukia du kartus per savaitę. Kita linija jungia Ventspilį su Švedijos Ninashamno uostu, esančiu apie 60 km nuo Stokholmo. Šia linija keltas plaukia 5 kartus per savaitę.

Šiemet du kartus į Ventspilį buvo atplaukę vienai dienai kruiziniai laivai iš Amerikos. Jie buvo švartuojami konteinerių terminale.

Investicijos

Latvijoje planuojama padidinti geležinkelio, einančio per Latvijos teritoriją iki Rusijos sienos, pralaidumą nuo 20 iki 34 milijonų tonų per metus. Projektą finansuoja įvairios finansinės institucijos Europos Sąjungoje ir svarbiausios pervežimų geležinkeliu įmonės Latvijoje.

Į šį projektą įeina ir geležinkelių plėtra uostų teritorijose. Tarp jų ir naujas apvažiavimo kelias Ventspilyje. Pavojingus krovinius numatoma gabenti ne per gyvenamąsias teritorijas, o apvažiavimo keliu.

Aidas LAIVINIS