Profesorius V. Paulauskas, užpernai apdovanotas kapitono Liudviko Stulpino medaliu, jau yra išleidęs 29 knygas. Netrukus jo parengtų knygų lentyną turėtų papildyti kartu su KU kolegomis parengta monografija "Laivybos inžinerija", ji jau yra leidykloje. KU leidyklai atiduota dar viena monografija "Laivybos kanalai". Kad ir kaip keista, profesorius prisipažįsta iš prigimties esąs tinginys. "Jeigu žmogus iš prigimties nebūtų tinginys, jis nieko neišrastų. Ratai išrasti todėl, kad žmogui buvo sunku nešioti daiktus", - juokauja V. Paulauskas.
Kaip vertinate pertvarką, kai Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) buvo prijungta prie Valstybinės transporto kelių inspekcijos ir LSLA funkcijas perėmė naujas darinys - Lietuvos transporto saugos administracija? Ar ji turi ir teigiamų dalykų?
Žinoma, kad yra ir teigiamų dalykų. Visų pirma buvo pabandyta minimizuoti biurokratiją, kurios tikrai buvo per daug tose struktūrose. Tačiau revoliucinė pertvarka pradėta daryti iki galo gerai neapgalvojus, koks bus galutinis rezultatas, t. y. kaip bus vykdomos pagrindinės valstybės funkcijos. Todėl tai iššaukė jūrinės visuomenės nepasitenkinimą. Be to, po kurio laiko galime atsidurti gana nemalonioje situacijoje, nes vykdyti kai kurias funkcijas bus gana sudėtinga. Turiu omenyje ir uosto valstybės kontrolę, ir vėliavos valstybės kontrolę (savame uoste vykdyti užsienio laivų inspektavimą. - Aut. past.), kas yra ypač svarbu siekiant užtikrinti saugią laivybą.
Teko girdėti, kad kai kurie valdžios atstovai Vilniuje laivų tikrinimą vertina kaip perteklinį dalyką.
Tai privaloma daryti, nes Lietuva yra Paryžiaus memorandumo narė ir turi vykdyti jo reikalavimus. Kita vertus, ir Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) yra įsipareigojusi atlikti daug funkcijų, susijusių tiek su uosto valstybės kontrole, tiek su vėliavos valstybės kontrole.
Ką manote jūrinių dokumentų išdavimo klausimu?
Jis gali būti sprendžiamas įvairiai. Prieš keliolika metų dokumentus sėkmingai tvarkė Uosto kapitono tarnyba. Tuo metu svarstyta, ar steigti LSLA, ar plėtoti atskirus Uosto kapitono tarnybos padalinius, sudarant jiems nepriklausomumo sąlygas, ko reikalauja tarptautiniai dokumentai.
Pasirinktas LSLA variantas. Idėja buvo tokia: iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pervedus dalį darbuotojų į LSLA, bendras žmonių skaičius neturėjo kisti, tačiau jis padidėjo vos ne dvigubai. Uosto direkcijoje labai nedaug sumažėjo darbuotojų, o LSLA jų atsirado gana daug. Todėl iškilo biurokratijos problema, nes kiekvienas žmogus nori įrodyti, kad jis reikalingas, ypač jeigu jo kompetencija ribota. Buvo kuriami nauji dokumentai, organizuojami įvairūs patikrinimai ir t. t.LSLA dirbo ir labai kompetentingi žmonės, tačiau buvo gana daug tokių, kurie tik vykdė funkcijas, nesuprasdami, ką daro. Todėl šitos pertvarkos teigiamybė - biurokratijos sumažinimas.
Kad ir ką mes kalbėtume, traukinys jau važiuoja tolyn. Ką daryti reikėtų dabar, bandyti prisitaikyti prie tų naujovių?
Per tą laikotarpį atsirado daug naujovių, grįžti prie senos tvarkos nederėtų. Viena vertus, reikėtų prisitaikyti, o kita vertus, gal ir ne visai vykusi, bet tam tikra tvarka anksčiau buvo. Norint ją pakeisti, reikia labai gerai pamąstyti, koks bus galutinis rezultatas. Pavyzdžiui, LSLA atestuodavo labai nemažai veiklų, pavyzdžiui, laivų švartavimą, ir kt. Šiandien už jas atsakingi tik uosto naudotojai. Didžiosiose kompanijose tvarka yra, o mažesnėse situacija sunkesnė, jos ne visada turi galimybę padaryti darbus, nesusijusius su jų tiesiogine veikla, pavyzdžiui, mokyti darbuotojus, kontroliuoti.
FONE. Profesorius Vytautas Paulauskas 400 m ilgio "MSC Ingy" fone.
Kokios jūsų prognozės nemalonių situacijų atžvilgiu?
Transportas visada susijęs su rizika. Dirbant tvarkingai ji turėtų būti minimizuojama. Bėda ta, kad staigūs pokyčiai neleidžia visko tvarkingai sudėlioti.
Kokie procesai, vykstantys mūsų uoste, jūsų manymu, yra geri, o kokie - blogi?
Gera tai, kad žmonės iniciatyvūs ir stengiasi ką nors daryti žvelgdami toli į priekį. Bloga tai, kad geri norai arba emocijos ima viršų faktinės realybės atžvilgiu. Greitai parengti tiek uosto, tiek miesto bendruosius planus nėra paprasta. Jie taip pat numato pokyčius, taigi yra vos ne revoliucinis variantas. Anksčiau Uosto direkcija niekada nebuvo atsakinga už uosto bendrojo plano rengimą. Šioje srityje labai svarbus dalykas yra susikalbėjimas. Kita vertus, planų patvirtinimo procesas šiek tiek stringa todėl, kad trūksta strateginės įžvalgos. Ne kartą esu sakęs, kad reikia nusileisti ant žemės ir pasižiūrėti, kokie yra krovinių srautai, jų dinamika, parengti veiklos programas.
Per pastaruosius 10 metų uostų nuo Rygos iki Karaliaučiaus grandinėje krovinių kiekis buvo apie 120 mln. tonų, skirtumas - plius minus 10 mln. tonų, toks jis tebėra ir dabar. Tam, kad atsirastų nauji krovinių srautai, turi būti arba labai stiprus ekonominis proveržis visame regione, visame užuostyje, dirbančiame šių uostų kryptimi, arba kažkas turi bankrutuoti. Nemanau, kad bankrutuotų Rygos, Ventspilio ar kuris kitas uostas. Krovinių srautų staigiai daugiau neatsiras.
Kitas dalykas, kai visuomenę pasiekia žinia, kad vos ne rytoj į Melnragę atvažiuos buldozeriai ir pradės viską griauti, nėra tinkamas informacijos pateikimo būdas. Turi būti parengtos vykdymo programos, atlikti išsamūs tyrimai, kad būtų aišku, po kiek metų prireiks tokios plėtros ir pan. Tada žmonės suprastų ir nebūtų tokios priešpriešos tvirtinant bendrąjį planą.
Kaip manote, ar būtų galima kiek sumažinti uosto taršą mieste?
Uostas nėra pagrindinis taršos šaltinis, pagrindinis - transporto srautai. Kad ir tie patys lengvieji automobiliai kur kas daugiau teršia. Pernai didžiausia tarša buvo Šilutės pl., Bangų gatvėje. Tačiau tarša yra stimulas keisti krovinių srautus vienoje ar kitoje uosto vietoje.
Koks įvykis uosto bendruomenei bus svarbiausias šiais metais?
Svarbiausia būtų, jeigu okeaninių linijų laivai, tokie kaip pernai atplaukęs 400 m ilgio ir 59 m pločio "MSC Ingy", nuolatos pradėtų kursuoti į Klaipėdą bent kartą per mėnesį ar kartą per dvi savaites.
2009 metais kartu su LKAB "Klaipėdos Smeltė" rengiau pirmą studiją, analizuodamas, ar į Klaipėdos uostą galėtų atplaukti laivai, kurių ilgis - iki 350 metrų. Uosto taryba ją įvertino labai neigiamai. Buvo replikuojama, kad ji ne vaikų darželis ir nereikia skleisti tokių erezijų. Tačiau praėjus dvejiems metams į mūsų uostą atplaukė pirmas "Panamax" tipo 294 m ilgio laivas. Vėliau, išplėtojus infrastruktūrą, pradėjo atplaukti ir 337 m ilgio "Post Panamax" tipo laivai. 310 m ilgio laivai nuolatos plaukia į Klaipėdą.
2013 metais buvo parengta dar vieną studija, teigianti, kad į mūsų uostą galima įvesti ir 400 metrų ilgio mega konteinervežius. Diskusijų buvo labai daug. Praėjusios vasaros pabaigoje parengiau dar viena studiją, kai MSC kompanija prakalbo apie tai, kad ji galbūt galėtų atsiųsti 400 m ilgio laivą, tada irgi kilo diskusijų. O pernai gruodį Klaipėdos uostas įrodė, kad gali priimti tokius laivus. O jeigu jie pradės plaukti nuolatos, tai bus didžiausias įvykis Klaipėdos jūrinei visuomenei.
Manote, kad tai realu?
Taip. Pirmo laivo įvedimas vyko labai sklandžiai. Klaipėdos uosto kapitono tarnybos vyrai savo darbą atliko labai gerai. Teko dalyvauti "MSC Ingy" kapitono priėmime, kuriame dalyvavo ir MSC kapitonas, stebėjęs bandymus Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos navigaciniame treniruoklyje. Jie pasakė, kad Klaipėdos uostas yra gana erdvus ir bet kuriuo atveju, palyginti su kitais uostais, į kuriuos gali įplaukti 400 m ilgio laivai, nėra blogesnis. Konstatuota, kad tokių laivų plaukimas į Klaipėdos uostą yra galimas.
Dabar svarbiausias klausimas - krovinių srautai. Suprantama, kad tokio laivo dėl mažo krovinių kiekio niekas nesiųs. Tai daryti apsimoka, jeigu uoste yra daroma 4 000-6 000 pakeitimų, pavyzdžiui, 3 000 konteinerių iškraunama, o 2 000 pakraunama. Viską reguliuoja rinka, negali išpūsti daugiau negu įmanoma. Paprastai prognozuojama skaičiuojant, kiek tonų ar kilogramų konteinerizuotų krovinių tenka vienam žmogui, gyvenančiam užuostyje. Konteineriuose turi būti prekės. Tačiau, turint omenyje LKAB "Klaipėdos Smeltė", UAB "Klaipėdos konteinerių terminalas", jūrų krovinių kompanijoje "Bega", AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje, UAB "Birių krovinių terminalas", kitose kompanijose ir, žinoma, Uosto direkcijoje dirbančių žmonių iniciatyvumą ir aktyvumą, galima tikėtis gerų rezultatų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą