Pasak KVJUD generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, per dvejus metus tik du darbai buvo padaryti laiku. "KVJUD dažnai būdavo pastumdėlės vietoje", - sakė jis.
Įgyvendinant infrastruktūros projektus buvo įsigaliojusi praktika, kad jau pasirašius sutartį su darbų rangovu būdavo inicijuojama techninio projekto korektūra. Dėl to pabrangdavo ir pats projektas, ir atsirasdavo galimybė rangovui nebepaisyti numatytų terminų. Kai kuriais atvejais KVJUD tekdavo pakloti net dešimtimis milijonų litų daugiau nei būdavo numatyta.
Korektūrų nebeapmokės
"Nuo šių metų sausio KVJUD jau gavo 12 prašymų, siūlymų ir reikalavimų keisti techninius projektus. Tik pasirašome sutartis su rangovais, ir prasideda pageidavimų koncertas. Visais 12 atvejų duotas neigiamas atsakymas", - sakė E. Gentvilas.
Kad naudos gavėjai - projektuotojai ir rangovai - neturėtų galimybės už nugaros susitarti, vasarį buvo išleistas įsakymas, jog pasirašius sutartį techninis projektas gali būti koreguojamas tik pritarus visoms keturioms šalims: uosto krovos kompanijai, KVJUD, projektuotojams ir rangovams.
"Tačiau KVJUD atsisako mokėti pinigus už korektūrą, išskyrus tuos atvejus, kai ją pati inicijuoja", - pabrėžė E. Gentvilas.
Naujoji tvarka leis KVJUD būti tikrai dėl projektų įgyvendinimo terminų - jei bus vėluojama, rangovui teks mokėti delspinigius. Dėl šios priežasties KVJUD jau galės įsipareigoti krovos kompanijoms, t. y. infrastruktūros naudotojams, kad infrastruktūros projektai bus įgyvendinami laiku.
Anksčiau, anot E. Gentvilo, yra buvę atvejų, kai uosto kompanijos pageidaudavo sutarčių su KVJUD, tačiau pastaroji baimindavosi įsipareigoti. Bandymas eiti šiuo keliu buvo susitarimas su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) dėl vienos jų krantinės statybos. Buvo sudaryti grafikai, tačiau krantinė vis tiek baigta ne 2009-ųjų pradžioje, kaip buvo numatyta, o 2010 metų viduryje.
"Nebuvo numatyta jokių sankcijų, buvo tik bandymas eiti tokia kryptimi. Bet be rezultatų, nes buvo tik sudarytas grafikėlis", - sakė E. Gentvilas.
Taikys ir jau vykdomiems
Dabar reikalų ketinama imtis iš peties - investuodama į infrastruktūrą KVJUD sieks pasirašyti dvišalius susitarimus su tos infrastruktūros naudotojais. Tokiais susitarimais numatoma įgyvendinti investicinių infrastruktūros projektų planavimo, atrankos ir įgyvendinimo principus, kurie jau buvo aptarti praėjusį gruodį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje.
Taikant šiuos principus siekiama išvengti kad ir tokių atvejų, kaip su buvusia bendrovės "Laivitė" teritorija, kur įsikūrus "Memelio miestui" KVJUD investicijos į krantines jau niekada nebeatsipirks.
Pageidavimai kurti bei gerinti uosto infrastruktūrą bus vertinami specialios Susisiekimo ministerijos sprendimu sudarytos komisijos pagal tam tikrus kriterijus.
Komisija vertins esamos infrastruktūros, kuria naudojasi uosto kompanija, panaudojimo efektyvumą, ekonominį investicijų atsipirkimą per trumpiausią laikotarpį, sukurtos naujos infrastruktūros naudą atsižvelgiant į perspektyvą (inovatyvus krovinys, naujų partnerių pritraukimas ir pan.), maksimalią ekonominę ir socialinę naudą uostui, miestui bei regionui.
Įvertinusi projektą pagal šiuos kriterijus komisija gali priimti vieną iš trijų sprendimų - siūlyti į infrastruktūrą iš savo lėšų investuoti KVJUD, investuoti ir KVJUD, ir infrastruktūros naudotojui sykiu arba projekto įgyvendinimą atidėti.
KVJUD ir uosto kompanijos pasirašytoje dvišalėje sutartyje, be kita ko, būtų numatyta, kad projekto infrastruktūros ir suprastruktūros investicijos įgyvendinamos lygiagrečiai. Taip, anot E. Gentvilo, KVJUD siekia, kad jos lėšos nebūtų įšaldytos.
Taip pat pabrėžiama, kad naujieji infrastruktūros planavimo, atrankos ir įgyvendinimo principai bus taikomi ne tik būsimiems, bet ir vykdomiems projektams. Anot E. Gentvilo, jei nėra įsipareigojimų, net ir vykdomos investicijos gali būti stabdomos.
Riziką - dalintis
Tiesa, pačios uosto kompanijos linkusios sutikti ne su visais KVJUD siūlymais ir kovo pradžioje posėdžiavusioje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryboje vyko karštos diskusijos.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis atkreipė dėmesį, jog krovos kompanijoms ne taip paprasta ir apskritai kažin ar įmanoma ilgam laikotarpiui pateikti savo įsipareigojimus dėl didelę įtaką turinčių išorinių priežasčių. Ne nuo kompanijų priklauso geležinkelių tarifai, valstybės politika, lemianti santykius su kaimynėmis, ir pan. Daug priklauso nuo krovinio siuntėjo, o iš jo gauti įsipareigojimus nesą realu.
Kai kurios uosto kompanijos pastebi ir tai, jog susidarąs įspūdis, kad KVJUD norėtų visą riziką perkelti ant verslo pečių, o ji turėtų būti abiejų pusių dalijamasi po lygiai.
"Tikslas - ne sankcijos, o kad kas nors vyktų", - nuramino uostininkus E. Gentvilas, pridurdamas, jog krovinių apimtys bei kai kurie kiti dalykai negali būti tiksliai prognozuojami, tačiau ne to ir siekiama.
Tipinės dvišalės sutarties projektą planuojama parengti iki balandžio 1 dienos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą