Rangovai reikalauja mokėti milijonus litų

Rangovai reikalauja mokėti milijonus litų

Šiuo metu įvairiuose Lietuvos teismuose nagrinėjamos bylos, kuriose vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja ir Uosto direkcija. Iš jos bendrai paėmus norima prisiteisti apie 20 mln. litų. Kyla klausimas, kas turėtų mokėti už kažin kieno priimtus neteisingus sprendimus - valstybė ar vis dėlto juos priėmusieji? Galimiems nuostoliams dengti valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turi du kelius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys sako, kad pernai metai departamentui buvo intensyvūs - gana daug darbų reikėjo padaryti. 2014-aisiais Uosto direkcija organizavo apie 1000 viešųjų pirkimų ir 250 didesnių bei mažesnių konkursų.

Pasak juristo, konkursų dėka direkcijai ir toliau pavyksta išderėti gana nedideles kainas, palyginti su tomis, kurios būna skaičiuojamos iš pradžių. Pavyzdžiui, vieno projekto, t. y. LKAB "Klaipėdos Smeltė" ir buvusios bendrovės "Progresas" teritorijas sujungsiančios estakados statybos, kaina po konkurso sumažėjo net 40 proc.

Laimėtas teisminis ginčas

Pernai per visą tą gausybę viešųjų pirkimų buvo kilęs tik vienas teisminis ginčas. UAB "Borta" teisme ginčijo Uosto direkcijos parengtas konkurso sąlygas statybos darbams atlikti jūrų krovinių kompanijos "Bega" nuomojamoje teritorijoje.

Pasak L. Rudžio, pastebėta, kad neretai rangovai piktnaudžiauja vienos konkurso sąlygos atžvilgiu. Dažnai jie dalyvauja konkursuose pagal jungtinės veiklos sutartį. T. y. susijungia kelios kompanijos, tarp kurių būna ir labai patyrusių, ir visai neturinčių patirties. Praktika parodė, kad dažniausiai 90 proc. darbų atlieka nepatyrusioji partnerė. Užtat paskui uostininkai juokauja, kad Klaipėdos uosto dugnas išartas kaip su plūgu. Pagal anksčiau galiojusias taisykles, reikėjo skaičiuoti bendrą tų kompanijų darbų apyvartą ir bendrą patirtį.

Todėl Uosto direkcija pakeitė konkurso sąlygas ir numatė, kad paslaugų teikėjų patirtis turi būti vertinama pagal tai, kiek projekto įgyvendinimo metu darbų jie atliks. Pavyzdžiui, jeigu jų patirtis yra tik 2 proc., vadinasi, jie ir darbų gali atlikti tik 2 proc. Jeigu abi kompanijos turi pakankamai patirties, tada laisvai gali rinktis, kuri kokį darbų procentą atliks. Bendrovė "Borta" bandė ginčyti tokią sąlygą, tačiau teismas jos ieškinį atmetė.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, nėra taip paprasta įvertinti kompanijos darbo patirtį, tai sudėtingas procesas. Pavyzdžiui, UAB "Borta" yra naujai įkurta kompanija, tačiau visiems puikiai žinoma, iš kur į ją dirbti perėjo specialistai. Jie, pasak A. Vaitkaus, aukšto lygio profesionalai.

"Uoste taikome bendrą principinę nuostatą ir nedarome kokių nors išimčių. Laikomės tokios taktikos - į uostą dirbti turi ateiti ne kokie nors tarpininkai, o tikrai patyrusios kompanijos, turinčios įrangą ir patirties ja naudojantis. Tokios taktikos pagrindu ir buvo nustatytos bendros žaidimo taisyklės", - sakė A. Vaitkus.

Bylų teismuose mažėja

L. Rudžio teigimu, pastaruoju metu juntama teisminių bylų, kuriose vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja Uosto direkcija, mažėjimo tendencija. Dar 2013-aisiais Lietuvos teismai nagrinėjo 43 bylas, šiuo metu liko tik 20 bylų, kuriose Uosto direkcija dalyvauja kaip ieškovė, atsakovė ar trečiasis asmuo. Pasak A. Vaitkaus, pradėjęs dirbti Uosto direkcijoje jis rado 65 bylas.

2013 metais Uosto direkcija turėjo reikalavimų iš jos priteisti 40 mln. Lt, pastaruoju metu ši suma jau yra sumažėjusi iki 20 mln. Lt. Ją sudaro bendri kelių bylų ieškiniai. Didžioji dalis tų reikalavimų yra kilę dėl įvykių 2009-2012 metų laikotarpiu, kai Uosto direkcijai vadovavo Eugenijus Gentvilas.

Yra ir tokių bylų, kuriose teismai priteisė Uosto direkcijai sumokėti ir skolas, ir baudas, ir palūkanas, tačiau tai dar nebaigtos bylos.

Du keliai nuostoliams dengti

L. Rudžio teigimu, didžioji dalis bylų, reikalavimai kuriose Uosto direkcijai pasižymi kokiomis nors ženkliomis pinigų sumomis, šiandien nėra baigta. Bylos dar tebenagrinėjamos, tačiau pirmesnių instancijų teismai už pavėluotą atsiskaitymą, už neteisėtus veiksmus jau yra priteisę tam tikras pinigų sumas mokėti Uosto direkcijai.

"Jeigu įsiteisės galutiniai teismo sprendimai, įpareigojantys Uosto direkciją vykdyti kokius nors reikalavimus, pavyzdžiui, dėl neteisėtų veiksmų mokėti palūkanas, baudas, mes privalėsime imtis priemonių ir bandyti susigrąžinti mokėtinas sumas. Turime du kelius, kuriuo iš jų eisime, nežinau. Turime vadovų civilinės atsakomybės draudimą, tai viena iš galimybių gauti tam tikras sumas tiems nuostoliams grąžinti. Kitas kelias - bandyti tas sumas išieškoti iš asmenų, kurie yra kalti dėl tokių veiksmų padarymo. Draudėjai yra informuoti apie pradėtus teisminius procesus. Ar bus sumokėtas draudimas, negaliu pasakyti, nes tokios praktikos mes visiškai neturime. Iki šiol draudimas mums nėra mokėjęs jokių sumų. Žinoma, esame linkę manyti, kad draudimas turėtų kompensuoti tas sumas, o kokia bus realybė, paaiškės vėliau", - kalbėjo L. Rudys.

Kodėl reikalauja milijonų

Pagal jungtinės veiklos sutartį dirbusios bendrovės "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft" ir "Klaipėdos hidrotechnika" reikalauja iš Uosto direkcijos 10 mln. Lt, arba 3 mln. eurų, - už atliktus darbus, be to, baudą, nes, jų manymu, sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, ir sumokėti palūkanas, nes atsiskaityta pavėluotai. Taigi pusę šios sumos sudaro baudos ir palūkanos.

Danų kompanija "Rohde Nielsen" nori prisiteisti apie 6 mln. Lt. Ji reikalauja atsiskaityti už jos atliktus darbus ir palūkanų už tai, kad laiku nesumokėta. UAB "Vėtrūna" reikalauja daugiau kaip 3 mln. Lt. Jos atstovų manymu, Uosto direkcija sutartį su bendrove nutraukė nepagrįstai, ir reikalauja sumokėti baudą. Kitos įmonės reikalauja mažesnių sumų.

Byla dėl neva neteisingai nutrauktų Uosto direkcijos ir bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" žemės nuomos sutarčių jau visiškai baigta. Teismas pripažino, kad Uosto direkcija pasielgė teisingai. Pasak L. Rudžio, šioje byloje piniginio ieškinio nebuvo, tačiau jeigu teismai būtų priėmę kitokį sprendimą, būtų buvę patirta didžiulių nuostolių. Pasak juristo, ta byla leido užkirsti kelią galimiems Uosto direkcijos nuostoliams.

Paklaustas, kokią žalą vis dėlto patirs valstybė, t. y. valstybės įmonė Uosto direkcija, dėl kažin kieno priimtų neapgalvotų sprendimų, L. Rudys atsakė: "Šiandien nuostolių mes dar neskaičiuojame dėl labai paprastos priežasties - dar nėra baigti ginčai. Kokia bus galutinė suma, paaiškės tik teismams priėmus galutinius sprendimus."

Visos bylos iš esmės atsirado dėl to, kad buvo nutrauktos rangos sutartys arba buvo neatsiskaityta už atliktus darbus.

Sidebar placeholder