Roterdamo uostas stulbina dydžiu, olandai - sumanumu

Pamatęs Nyderlandų Roterdamą, kuriame pastaruoju metu per metus buvo kraunama daugiau kaip 421 mln. tonų krovinių, didžiausią Europoje ir ketvirtą pasaulyje uostą, negali nesistebėti šiuo gigantu, kurio dydis, beje, visai nekrenta į akis. Jis gali priimti 400 m ilgio, beveik 4 futbolo aikščių dydžio laivus. Iki 2015 metų į uosto infrastruktūrą
planuojama investuoti 15 milijardų eurų, o 2030-aisiais krauti apie 800 mln. t krovinių per metus. Ir visa tai vyksta šalyje, kurios plotas mažesnis už Lietuvos.

Pasaulinė ekonominė krizė neaplenkė ir Roterdamo. Yra uždarytų mažesnių įmonių, tačiau dabar daugiau dirba didžiosios, tad uostas per daug nenukenčia, ir tuščių konteinerių platformų, trigubai sumažėjo metalo laužo kiekiai ir t. t. Tačiau olandai sako, kad itin stipriai jų uosto ekonominis nuosmukis nepaveiks. Kai nebuvo krizės, Roterdame per dieną buvo perkraunama 1,2-1,3 mln. t krovinių, o jai prasidėjus - 1 mln. t., tad šiemet jame bus perkrauta apie 380 mln. t. krovinių. Geriausiais metais Klaipėdos uoste per metus perkrauta beveik 30 mln. t krovinių.

Plotas - dar ne viskas

Roterdamo uosto veikla numatoma 20 metų į priekį atsižvelgiant į globalines pasaulines tendencijas. Per 40 metų įprastą kurą čia žadama pakeisti biokuru. Olandai taupūs - perka iš anglų elektros energiją piko valandomis ir moka mažiau. Kroviniams, kurie neatsparūs vandeniui, pastato nuo vėjo apsaugančias sienas, kad jūros vanduo neužpiltų miesto ir uosto - įrengia reguliuojamas užtvankas. Jeigu reikia, žiemą uoste keliai apšildomi, o vasarą vėsinami. Roterdamiečiai giriasi turį uoste moderniausią pasaulyje gaisrų gesinimo sistemą - iš gaisrininkų žarnų paleistos putos gali pasiekti net Angliją.

Roterdamas - didžiausias Europos konteinerių krovos uostas.

Roterdamo uostas vienas didžiausių pasaulyje ir turimų kanalų gausa. Mažiausias kanalo gylis - 13 m, didžiausias - 23-24 m. Uostas nuolatos valomas. Per metus iškasama 20-35 mln. kub. m grunto. Apie 3 mln. kub. m būna užterštas gruntas, kuris sandėliuojamas specialioje aikštelėje.

Roterdamo uosto ilgis - 40 km, o krantinių - 187 km. Lietuvos delegacijos, norėjusios greitomis apžiūrėti uostą, autobusas jo teritorija nuvažiavo 170 km. Viso uosto teritorija - per 10,5 tūkst. ha. Stebina tai, kad šiame uoste telpa viskas - įvairios naftos ir chemijos pramonės, atliekų perdirbimo gamyklos, kuriančios pridedamąją vertę, elektrinės, vaisių, sulčių, šaldytų maisto produktų terminalai, žaliosios arba rekreacinės zonos, takai ir liftai pėstiesiems bei dviratininkams, tiltai, menininkų nudažyti medžiai, išlikę 3 kaimai ir netgi karvės, restauruoti gyvenamieji, socialinio būsto, buvusiuose sandėliuose įrengti gyvenamieji namai. Pastatai atnaujinami kas 20 metų, nes keičiasi uosto poreikiai. Pavyzdžiui, vieną sausų krovinių terminalą ketinama iškelti arčiau jūros, o vietoj jo statyti gyvenamuosius namus.

1910-1912 m., kadangi reikėjo žmonių, dirbančių uoste, statančių ir remontuojančių laivus, prie pat dokų buvo pastatytas gyvenamasis kaimelis. Čia gyvenę žmonės išsikovojo, kad nebūtų iškelti kitur, o kaimelis buvo rekonstruotas. Čia dabar planuojama steigi institutą. Kadangi yra kaimas, tad šalia kitokia veikla negali būti plėtojama.

Uosto teritorijoje netgi išgaunama nafta, tiesa, specifinė ir nedideliais kiekiais. Tiek mėgėjiška, tiek verslinė žvejyba populiari visame uoste ir netrukdo gigantiško uosto veiklai.

Vamzdynai po žeme

Siena apsaugo krovinius uoste nuo vėjo.

1960 m. po žeme 2 metrų gylyje nutiesti 1500 km ilgio vamzdynai. Jais teka vanduo, naftos produktai, elektros energija. Jie jungia uoste esančius terminalus, gamyklas ir Olandiją su Vokietija bei Belgija. Patys olandai sako, kad plotas - dar ne viskas, svarbu, kaip tu jį išnaudoji. Jie kiekvieną žemės lopinėlį išnaudoja maksimaliai.

Didelė Olandijos dalis yra žemiau jūros lygio. Uostas apsaugotas nuo potvynių įvairiais pylimais. Potvynių ir atoslūgių metu vandens lygio svyravimas - 2 m.

Gigantiškas Roterdamo uostas pradėjo vystytis nuo žvejų uosto. 1960 m. uosto plotas jau buvo dvigubai didesnis. Didžioji dalis jo teritorijos yra atkovota iš ežerų ir pelkių vandens. Nuo 1970 m. uostas pradėjo plėstis Šiaurės jūros sąskaita. Olandai sako, kad jūra tose vietose nebuvusi gili, tad nesunku buvę iš jos padaryti sausumą.

Apie tai, kad Šiaurės jūroje Roterdamo uostas stato naują uostą Maasvlakte2, kuris gerokai papildys turimus uosto plotus, kainuosiantį beveik 4 milijardus eurų, "Vakarų eksprese" jau buvo rašyta.

Problema - žmonės

Roterdamo uostas ir municipalinis - savivaldybei priklauso du trečdaliai, ir valstybinis - vyriausybei - venas trečdalis uosto. Uosto direkcijoje dirba 315 žmonių, o uoste - 85 tūkstančiai.

Tuščios konteinerių platformos.

Locmanų, švartavimo paslaugas teikia privačios kompanijos, yra trys privačios vilkikų kompanijos.

Olandams iškyla panaši problema kaip ir Klaipėdos uoste - trūksta specialistų. Nemaža dalis tų specialistų, kurie dar dirba, artėja prie pensinio amžiaus, o jaunimas neina dirbti į uostą. Imigrantai paprastai reikiamo išsilavinimo neturi, jie tik sugeba užsidirbti mastui. "Mums didžiausia problema yra ne jūros lygis, o žmonės", - sakė Roterdamo uosto direkcijos atstovas Minco van Heezen.

Pinigai

Per metus Roterdamo uostas surenka 253 mln. eurų rinkliavų, už žemės nuomą - 214 mln. eurų. Pridėjus dar kai kurias kitas pajamas, iš viso per metus uosto pajamos sudaro apie 526 mln. eurų, o pelnas - 150 mln. eurų. Kasmet į miesto biudžetą pervedama 40-50 mln. eurų. Miestas gauna transportavimo vamzdynais mokestį, turto mokestį - apie 10 proc. uosto pajamų. Išlaidos suryja apie 50 proc. pajamų. Prasidėjus krizei išlaidos ir žemės nuomos pajamos sumažėjo. Beje, esant būtinybei žemės nuomos mokestis gali būti didinamas.

Roterdamo uostas stebina didžiule pramonės koncentracija. Olandai mano, kad daug gamyklų vienoje vietoje aplinkai kenkia mažiau nei nedideli objektai, išbarstyti po visą šalį.

Paprastai per metus investicijoms skiriama apie pusė visų pajamų - 200-250 mln. eurų, tačiau pernai investuota apie 190 mln. eurų. 80 proc. investicijų skiriama infrastruktūrai ir krantinėms tobulinti, 20 proc. - keliams, trasoms, įplaukos kanalui.

Pajamos, gaunamos už gamtines dujas, kaupiamos ir naudojamos tiltų renovacijai ir statybai.

Neseka paskui japonus

Roterdamo uostas yra didžiausias Europoje ir konteinerių krovos atžvilgiu, bei devintas pasaulyje. Per metus jame perkraunama beveik 11 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Yra 9 konteinerių krovos terminalai. Didžiausiuose ECT terminaluose, kuriuose per metus kraunama apie 8 mln. TEU. Labiausiai stebina 100 proc. automatizuotas terminalas. Darosi net šiurpu stebint krovą be žmonių. Beje, konteineriai iškraunami ir pakraunami jau už uosto teritorijos, o ne viduje kaip Vokietijos Hamburgo uoste.

Roterdamo uosto direkcijos atstovas M. Heezen rodo vietą, kur galima jausti vibraciją ir šilumą. Čia po žeme eina vamzdynai.

Roterdamiečiai pirmieji pradėjo statyti suskystintų dujų terminalus uosto teritorijoje. Pasaulyje tokie terminalai statomi toliau nuo uosto sekant japonų pavyzdžiu. Olandai atliko daugybę apskaičiavimų ir mano, kad moderniausios laivų stebėjimo sistemos leidžia tai daryti uoste. Jie ketina pastatyti dar du suskystintų dujų terminalus, tikėdamiesi taip sumažinti šalies priklausomybę nuo Rusijos, ir juokauja, kad juos reikėtų pavadinti Vladimiro Putino vardu. Gyventojai prieštaravo dėl tokių terminalų statybos, nors atstumas nuo gyvenamosios vietos iki terminalų 3-4 km. Pasiruošimas statyti dujų terminalams truko 2 metus.

Olandai prisipažįsta darą klaidų. Pavyzdžiui, 1970 m. jie pastatė 3 naftos produktų terminalus. Prasidėjo naftos krizė užteko vieno. Tačiau vėliau buvo naudojami jau visi.

Olandai planuoja pastatyti dar 3 naujus terminalus: iš Brazilijos atgabenamam plienui krauti, anglies rūdai bei biriems kroviniams.

Roterdamo uostas po lietuvaičių kojomis.

Vidmantas MAŽIOKAS