Savi įstatymai negali prieštarauti tarptautinėms konvencijoms

Nemažai diskusijų sukėlė parengtas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisų projektas, numatantis vadinamųjų trečiųjų šalių jūrininkams, norintiems išlipti į krantą, mokamus specialius leidimus. Pasieniečiai sako, kad jie reglamentuos tvarką, o Lietuvos jūrininkų sąjunga įžvelgia
prieštaravimus tarptautinėms konvencijoms ir pasirengusi ginti užsienio jūrininkų interesus.

Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) yra Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) narė. Lietuvos jūrininkų teisės ir interesai ginami tose ITF šalyse narėse, į kurias jie atvyksta. Lygiai taip pat LJS privalo ginti ne tik savo, bet ir ITF šalių narių jūrininkų interesus.

LJS kreipėsi į Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją, į Vyriausybę, į vidaus reikalų ir susisiekimo ministrus ir reikalauja, kad inicijuojamos pataisos būtų peržiūrimos, kad LJS atstovai būtų įtraukti į darbo grupes. Ji išsiuntė raštus nurodydama, konkrečiai kokiems tarptautinių konvencijų teisiniams reikalavimams prieštarauja pataisos projektas.

Pasak LJS pirmininko Petro Bekėžos, iki šiol, kai buvo sprendžiami svarbūs jūrininkams klausimai, įvairios valdžios institucijos visada tardavosi su LJS. Šį kartą Vidaus reikalų ministerija parengė pataisą nepasikonsultavusi su socialiniais partneriais, t. y. LJS, nesilaikydama Darbo kodekso reikalavimų dėl socialinė partnerystės, neinformuodama Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos. LJS pirmininkas ragina visas suinteresuotas puses dar kartą grįžti prie šios pataisos ir ieškoti bendrų sąlyčio taškų.

Siūlomas pakeitimas

Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 11 str. 7 dalį numatoma keisti taip: "Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų įgulų nariams, kuriems taikomas vizų režimas, taip pat jūrininkams, atvykusiems į laivą vizos galiojimo laiku ir įtrauktiems į laivo įgulos sąrašą, leidžiama be vizos atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje iki 3 mėnesių per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar į kitą Šengeno valstybę dienos, jei jie turi specialų jūrininko leidimą. Jūrininkų buvimo už uosto teritorijos ribų ir specialaus jūrininko leidimo išdavimo tvarką bei jo formą nustato vidaus reikalų ministras."

Minėtą įstatymą siūloma papildyti 141' straipsniu, kuris numato atlyginimą už pagal šį įstatymą teikiamas paslaugas. Jame teigiama, jog išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava imama be išvardintų kitų 7 atvejų ir už specialaus jūrininko leidimo išdavimą.

Saugumui užtikrinti

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Sienos apsaugos skyriaus viršininko Žydrūno Nesteckio teigimu, jūrininkams taikomos visos lengvatos pagal visus teisės aktus. Parengtas įstatymo projektas bendrų nuostatų nekeičia. Tas leidimas be vizos būti Lietuvoje 3 mėnesius jau galioja. Naujovė yra tik tai, kad vadinamųjų trečiųjų šalių jūrininkams dėl buvimo Klaipėdoje numatyta išduoti specialius leidimus.

Paklaustas, ar naujoji įstatymo redakcija neprieštaraus Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijoms, Ž. Nesteckis atsakė: "Manau, kad neprieštaraus. Mes juk neužkertam kelio išeiti į krantą, tiesiog reglamentuojame procedūras, kurias reikės atlikti norint išeiti į miestą pailsėti. Šitas leidimas nustato tvarką, kad būtų visiems aišku, kokiu tikslu jūrininkas yra miete. Problema buvo, bet mes stengiamės ją panaikinti ir reglamentuoti tvarką. Leidimas padės dirbti ir policijai, ir migracijos tarnyboms, netgi sudarys užkardas nelegaliai migracijai pasinaudojant nelegaliomis įgulomis. Leidimas - saugumo užtikrinimas, o ne papildomų kliūčių darymas."

Problema išspręsta

Problemų kildavo todėl, kad jūrininkai nebuvo išskiriami iš turistų ir po 90 parų neturėdami vizų privalėdavo palikti Lietuvą. Tai sudarydavo papildomų rūpesčių Klaipėdoje remontuojamų laivų savininkams, nes kartais laivas remontuojamas pusę metų ar dar ilgiau.

Ž. Nesteckio teigimu, remontuojamų laivų įgulų problema jau išspręsta. Leidimą jiems būti be vizos 3 mėnesius kartą per pusę metų įteisina dabartinė įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties redakcija. Buvimo ilgiau nei nurodyta klausimą galima išspręsti. Laivų savininkai gali padėti jūrininkams išsiimti D formos vizą, t. y. nacionalinę vizą, suteikiančią galimybę būti Lietuvoje ilgiau už nurodytą terminą. Jeigu remontuojamų laivų įgulų nariai po 3 mėnesių neturės D formos vizos, tada jiems reikės minėtų leidimų. Šiuos klausimus reguliuoja vietiniai Migracijos tarnybos skyriai, tad niekur važiuoti nereikės, tai bus galima padaryti ir Klaipėdoje.

Prieštarauja konvencijoms

LJS pirmininkas P. Bekėža nemano, kad remontuojamų laivų įgulų problema išspręsta. Lietuva 1997 m. birželį ratifikavo TDO 108 konvenciją dėl jūrininkų asmens pažymėjimų. Ji apibūdina jūrininkų buvimą teritorijoje, patekimą į krantą ir t. t. Šios konvencijos 6 str. nurodyta, kad jeigu jūrininkas turi galiojantį asmens dokumentą, t. y. jūrininko knygelę, jam turi būti leidžiama išeiti į krantą tol, kol jo laivas stovi uoste, ir nereikia jokių papildomų vizų ar leidimų. LJS pirmininko manymu, įvedus 3 mėnesių laikotarpį prasilenkiama su konvencijos reikalavimu.

Be to, Lietuva 1999 m. ratifikavo tarptautinę konvenciją Dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo. Jos 3 skyriuje teigiama, jog neturi būti reikalaujama, kad į krantą išlipantys įgulos nariai turėtų vizas.

TDO 185 konvencijos dėl jūrininkų asmens pažymėjimų Lietuva dar neratifikavo, tačiau tam jau parengti visi dokumentai, tai padaryti rekomenduoja Europos Sąjunga (ES). Šios konvencijos 6 str. numato paprastesnį leidimų jūrininkams išlipti į krantą, kol laivas stovi uoste, išdavimą. "Mūsų įstatymai negali kirstis su ratifikuotų konvencijų, kurios yra tas pats, kas įstatymai, nuostatomis. Todėl į įstatymą neturi būti įtrauktas tas 3 mėnesių laikotarpis. Parengtame projekte reikėtų išbraukti nurodytą laikotarpį ir įrašyti "kol laivas stovi uoste", tada viskas atsistotų į vietas. Lygiai taip pat daroma ir ES šalyse, ir daugelyje pasaulio jūrų valstybių. Tik JAV yra vizinis režimas, nes ji neratifikavo konvencijų. Kadangi Lietuva ratifikavo tarptautines konvencijas, joje jūrininkams turi būti bevizis režimas", - sako LJS pirmininkas.

Buvimas turi būti reglamentuotas

Paklaustas, kam reikia specialių leidimų, Ž. Nesteckis atsakė: "Šitie leidimai reikalingi tam, kad paliudytų jūrininkų buvimo uostamiestyje be vizos teisę. Tai nėra vizų režimo suvaržymas. Šita naujovė yra numatyta Europos teisės reglamente dėl vizų, kuris yra vienodas visoms ES šalims. Jame yra išvardintos įvairių šalių pilietybės, kurioms yra taikomas vizų režimas. Įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties ir reglamentuoja tą lengvatą, kurią Europos reglamentas leidžia daryti Lietuvai."

Paklaustas, ar visose ES šalyse reikalaujama iš trečiųjų šalių jūrininkų turėti specialius leidimus, Ž. Nesteckis atsakė, jog, kiek jam žinoma, kai kuriose šalyse toks variantas taikomas.

Paklaustas, ar nepakanka turėti jūrininko knygelę, Ž. Nesteckis atsakė, kad ji paliudija tik tiek, kad tas žmogus yra jūrininkas, tačiau akivaizdžiai neįrodo, kad jis sutiktas būtent Klaipėdoje, t. y. neįrodo teisėto jūrininko buvimo. Pasidomėjus, ar ir kitose šalyse tokie leidimai yra mokami, pareigūnas atsakė, kad kiekviena ES valstybė šiuos klausimus sprendžia individualiai. Pasak jo, Vokietijoje tokie leidimai yra.

P. Bekėžos teigimu, 108 konvencijos 6 str. 2 dalyje konkrečiai parašyta, kad dėl išlipimo į krantą, dėl tranzitinių vizų nei jūrininkas nei laivo savininkas neturi turėti jokių išlaidų.

Išsamiau pakomentuoti, kaip realiai visa tai vyks Lietuvoje, pareigūnas negalėjo, nes leidimų išdavimo tvarka dar derinama. Šio leidimo galiojimą, išdavimo tvarką pavesta sureguliuoti Lietuvos vidaus reikalų ministerijai. Jo žiniomis, leidimą bus galima gauti niekur nevykstant vietiniuose pasienio postuose.

Pareigūno teigimu, bet koks užsieniečio buvimas turi būti reglamentuotas. Pasak jo, aukštesni teisės aktai numato lengvatas, bet tai nėra teisiškai sureguliuota. Tad šitas leidimas pagrįs jūreivio buvimą Lietuvos Respublikoje.

Jūrininkams vizų nereikia

Ž. Nesteckio teigimu, leidimų reikės tik vadinamųjų trečiųjų šalių, ir tai ne visų, o tik tų, kurios numatytos Europos reglamente, piliečiams. Europos ekonominės erdvės šalių jūrininkams jų nereikės, kai kurių trečiųjų šalių, pavyzdžiui, JAV, irgi nereikės. Pasak pareigūno, yra nemažas sąrašas trečiųjų šalių, kurioms šis reikalavimas nebus taikomas.

Dalis Kaliningrado srities gyventojų, kurie nuolatos atvyksta į Klaipėdą ir dirba remontuojamuose Rusijos laivuose, turi ilgalaikes vizas. Pasak pareigūno, bet kokios vizos turėjimas automatiškai atleidžia nuo to leidimo įsigijimo.

Jeigu laivas atplauks į Klaipėdą iš Vokietijos, bet jame jūrininkai bus Rusijos piliečiai, norėdami išeiti į miestą jie privalės gauti leidimus.

P. Bekėžos teigimu, nesvarbu, kokios šalies piliečiai yra jūrininkai, jeigu jie atplaukia laivu, norintiems išlipti į krantą nereikia jokių vizų, nes Lietuva yra ratifikavusi tarptautines konvencijas. Turėdamas tranzitinę vizą ir jūrininko knygelę jūrininkas gali atvykti į laivą iš bet kurios Šengeno erdvės šalių oro uosto.

Jeigu įgula atskrido keisti kitą ir jai reikia pasiekti laivą, pasienyje jūrininkai turi gauti tranzitinę vizą. Kai jie atvyksta į laivą ir yra įtraukiami į įgulos sąrašą, tranzitinės vizos galiojimo laikas baigiasi. Įgulų sąrašus patvirtina pasieniečiai, tad jie žino, kas ir ko atvyko. P. Bekėžos įsitikinimu, kai jūrininkai įtraukti į įgulos sąrašą, norintiems išlipti į krantą jau nereikia jokios vizos. Pasak LJS pirmininko, tokia yra pasaulinė praktika. Po ilgų diskusijų ir Lietuvoje jau buvo pradėta taikyti tokia praktika.

Pasak P. Bekėžos, jeigu pasieniečiams kyla kokių nors problemų, kad jūrininkai neturi dokumentų, jie galėtų jas lengvai išspręsti. Juk kai laivas atplaukia, pirmieji į jį įlipa pasieniečiai ir muitininkai. Jie turėtų priminti įgulos nariams, kad eidami į miestą pasiimtų jūrininko knygeles. Jūrininko knygelėje yra nurodytas ir konkretus laivas, ir visi kiti būtini jūrininko duomenys.

P. Bekėžos teigimu, tarptautinės konvencijos Dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo 3 skr. sakoma, jog iš įgulos narių nereikalaujama turėti specialaus leidimo išlipti į krantą. Jūrininkas turi dokumentą, kuris pripažįstamas visame pasaulyje - jūrininko knygelę, kuri beveik prilyginama pasui. Pagal 185 konvenciją joje turi būti nurodomi net biometriniai duomenys. Pasak pirmininko, jau daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, jūrininkams išduoda knygeles, atitinkančios tos konvencijos reikalavimus.

Dalia BIKAUSKAITĖ