Praėjusį ketvirtadienį "Vakarų ekspreso" straipsnyje "Nauji pinigai žuvininkystei atskleidė seną žvejų priešpriešą" rašėme apie tai, kad šiemet birželį įsteigta nauja Klaipėdos regiono vietos veiklos grupė, kuriai vadovauja Mindaugas Rimeikis, atsirado esą todėl, kad senajai ŽVVG, įsteigtai 2008-aisiais, kuriai visai neseniai vadovauti pradėjo A. Žiogas, ne itin gerai sekėsi įgyvendinti savo strategiją, t. y. verslo planą ir panaudoti 7,5 mln. litų ES paramą įvairiems projektams įgyvendinti. Tad naujoji ŽVVG pretenduoja į naujojo finansinio 2014-2020 metų laikotarpio ES paramą.
Su tokia nuomone senosios ŽVVG atstovai nesutinka. Jie sako, kad Klaipėdos ŽVVG panaudojo pusę (7,5 mln. Lt) visų Lietuvos ŽVVG įsisavintos ES paramos. Jie mano, kad tai yra geras rezultatas, rodantis, jog veikla buvo labai intensyvi, todėl senoji pagrįstai pretenduoja į naujojo ES finansinio laikotarpio finansinę paramą.
Šios grupės narės, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, vienijančios apie 80 proc. žvejybos laivyno atstovų, pirmininkas Alfonsas Bargaila sako, kad grupė didžiuojasi tuo, jog miesto simboliui "Meridianas" per du projektus iš senojo ES finansinio laikotarpio skirta apie 1 mln. Lt ES paramos.
Anot A. Žiogo, penkerius metus senoji grupė dirbo taip, kaip sugebėjo. Jos nariai - garbingi žmonės, tad kalbėti apie jų nekompetenciją neteisinga.
Vyriausybės pozicija
Pasak senosios ŽVVG atsovų, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitikime su savivaldybių atstovais, kuriame dalyvavo ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, aiškiai akcentavo vadovaujančios institucijos poziciją - savivaldybių politikai neturi stabdyti "iniciatyvos iš apačios" ir prašė nesudaryti dirbtinių kliūčių deleguojant valdžios atstovus į ŽVVG. Senosios ŽVVG atstovai primena, kad Europos Komisijos atstovai ne kartą akcentavo, jog politinė įtaka iniciatyvoms iš apačios turi būti minimali, bet ši sistema pas mus neveikia.
Šių ir praėjusių metų atitinkami Vyriausybės nutarimai teigia, kad savivaldybės yra atsakingos už dalyvavimą žvejybos ir akvakultūros regiono vietos veiklos grupių veikloje. Vyriausybė įpareigojo savivaldybes, kuriose įgyvendinamos grupių strategijos, deleguoti savo atstovus į grupes ir jų valdymo organus.
Žemės ūkio ministro įsakymu yra patvirtintos taisyklės, pagal kurias vertinama, ar pareiškėjas yra tinkamas paramai gauti, ar ne. Pagal jas, grupės valdymo organe turi būti 30 proc. Savivaldybės deleguotų atstovų, 40-60 proc. lyčių atstovų santykis, 2 asmenys iki 40 metų amžiaus ir kt. Todėl abiem grupėms, tiek senajai, tiek naujajai, taip svarbu, kad miesto Taryba deleguotų į jas savo narius.
Norima sukompromituoti?
"Teisės aktais nustatyta, kad jei ŽVVG turi daugiau kaip 75 proc. įvykdytą finansinės paramos strategiją, gali gauti papildomų balų atrankoje. Naujoji ŽVVG šitų balų gauti negali, nes neturi sėkmingos finansinės paramos įgyvendinimo patirties, o senoji Klaipėdos ŽVVG turi, todėl gali įgyti persvarą atrankoje. Ginčas yra kilęs tik dėl to. Norima sukompromituoti senąją Klaipėdos ŽVVG ir tuo pagrindu neskirti į grupę Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų. Tokiu būdu politikai įsikištų į dviejų grupių ginčą ir jį išspręstų vienos iš jų naudai. To Klaipėdos politikai neturėtų daryti, o paramos gavėją turėtų nustatyti Žemės ūkio ministerija", - rašoma redakcijos gautame rašte.
Anot A. Žiogo, ne senoji ŽVVG spėjo įšokti į traukinį, o naujoji. Jo teigimu, senoji grupė savo strategiją baigia įvykdyti. Prašymas Klaipėdos miesto savivaldybei dėl atstovų į Klaipėdos ŽVVG skyrimo naujam finansiniam laikotarpiui pateiktas dar rugsėjo 22 d.
Senosios ŽVVG pirmininko teigimu, asociacijos Klaipėdos ŽVVG įstatai buvo pakeisti šiemet spalio 16 d. ir apie tai informuota tiek miesto Savivaldybė, tiek ir miesto Tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija. Ši asociacija yra visiškai atvira visuomenei.
A. Žiogas piktinosi, kad Tarybos nariai naujajai ŽVVG buvo deleguoti vos ne slapta, t. y. svarstant papildomu klausimu, o esą senoji grupė yra ignoruojama. "Jeigu miesto Taryba į mūsų grupę savo narių nedeleguos, nors privalo tai padaryti, tada mes eisime teisiniu keliu ir regionas ES paramos gali negauti. Būtų neblogai, jeigu į žuvininkystės sektorių ateitų apie 5 mln. eurų paramos, turint omenyje, kad paramos gavėjai turi prisidėti ir savo lėšomis. Žvejai susiduria su naujais iššūkiais, kai kurios rinkos užsidarė, reikia ieškoti naujų produktų. Jie išgyvena tik savo žemaitiško užsispyrimo dėka", - kalbėjo A. Žiogas.
Kodėl negali vienytis?
Kol kas abi grupės pretenduoja tik į 12 tūkst. eurų paramą ŽVVG strategijai, kitaip sakant, verslo planui, kurio laikantis ir bus skirstoma parama projektams, parengti. A. Žiogas sakė, kad jeigu senoji ŽVVG negaus tų 12 tūkst. eurų, ji strategiją gali rengti ir savo lėšomis, nes turi praėjusio finansinio laikotarpio strategijos rengimo patirties.
Jo teigimu, iš pateiktų strategijų Žemės ūkio ministerija turės parinkti geriausią. Ta grupė, kurios strategija bus pripažinta geriausia, ir administruos naujojo finansinio laikotarpio ES paramą.
Paklaustas, kodėl abi ŽVVG negalėtų susivienyti ir bendrai administruoti ES paramą Klaipėdos regionui, A. Žiogas atsakė: "Gal ir reikėtų vienytis, bet dabar nebėra laiko. Be to, kodėl mes turėtume jungtis prie naujosios ŽVVG, o ne ji prie mūsų, juk mes turime patirties, mes jau tiek daug darbų padarėme, tiek daug projektų įgyvendinome."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą