Sutvarkyti laivų įregistravimo ir techninės priežiūros reikalai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos filialo Saugios laivybos administracijos direktoriaus Sigito Šilerio š. m. sausio 31 d. pasirašytu potvarkiu nustatyta nekonvencinių laivų, dirbančių Klaipėdos uosto akvatorijoje ir Lietuvos teritoriniuose vandenyse, techninės priežiūros vykdymo ir diplomų galiojimo tvarka. Potvarkio reikalavimai dėl laivų įregistravimo ir techninės priežiūros vykdymo pagal LR galiojančius teisės aktus pradės galioti nuo š. m. gegužės 1 d.
Potvarkio projektą rengė ir su įvairiomis institucijomis derino Saugios laivybos administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Sūris, Valstybės vėliavos ir uosto kontrolės skyriaus viršininkas Povilas Juozapavičius, kiti administracijos darbuotojai bendradarbiaudami su Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos atstovais. Potvarkio projektas buvo nusiųstas į Kauną, į Valstybinę vidaus vandenų laivybos inspekciją, tačiau jis ten pragulėjo mėnesį, ir atsakymo nebuvo gauta. Buvusiam inspekcijos viršininkui Vladui Verseckui ne itin rūpėjo Klaipėdos laivų savininkų problemos. Taigi potvarkį pasirašyti teko Saugios laivybos administracijos direktoriui.
P. Juozapavičiaus teigimu, šiuo potvarkiu yra sudėti visi taškai ant "i". Anksčiau, kai Jūrinių laivų registre įregistruotų laivų techninę priežiūrą atlikdavo Upinių laivų registras, nebuvo laikomasi LR Saugios laivybos įstatymo ir LR Vidaus vandenų transporto kodekso reikalavimų. Kodeksas reikalauja, kad upių registras vykdytų tų laivų techninę priežiūrą, kurie yra registruoti inspekcijoje, o Saugios laivybos įstatymas, kad jūrinių laivų registre įregistruotų laivų techninę priežiūrą vykdytų įgaliotos kvalifikacinės bendrovės.

Potvarkio reikalavimai

Visų laivų, kurie yra įregistruoti LR jūrų laivų registre, techninę priežiūrą vykdo Administracijos įgaliotos 5 kvalifikacinės bendrovės: "Lloyd's Register", "Det Norske Veritas" "Biuro Veritas", Rusijos jūrų laivybos registras ir "Polski Rejestr Statkow".
Nekonvencinių laivų, kurie plaukioja tarptautiniais reisais, techninę priežiūrą taip pat vykdo minėtos klasifikacinės bendrovės.
Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje įregistruotiems laivams ir dirbantiems Klaipėdos uosto akvatorijoje, kurių veikla susijusi su užsienio bei Lietuvos jūrų laivų aptarnavimu (vilkikams, tanklaiviams ir kt.), taip pat žvejybos laivams, dirbantiems Baltijos jūroje ir neplaukiantiems į užsienio uostus, bus leista dirbti tik tuo atveju, jeigu šių laivų aprūpinimas priešgaisrine įranga ir gelbėjimosi priemonėmis atitiks normas, kurias buvo nustačiusios įgaliotos klasifikacinės bendrovės statant laivus arba kai jie buvo eksploatuojami prižiūrint įgaliotoms klasifikacinėms bendrovėms.
Laivai, aptarnaujantys Būtingės terminalą, privalo turėti įgaliotų klasifikacinių bendrovių galiojančius dokumentus.

Tikrins arba vieni, arba kiti

Kol nebuvo šio potvarkio, laivas galėjo būti registruotas buvusioje uosto kapitono valdyboje, o atsiradus Saugios laivybos administracijai - joje, o jo techninę priežiūrą galėjo vykdyti ir Lietuvos upių registras. Anksčiau laivų savininkams ar kapitonams tekdavo patirti nemažai bereikalingų rūpesčių. Sakykime, techninę priežiūrą atlieka upių registras, laivas registruotas pas uosto kapitoną, tad jo tikrinti eidavo ir inspekcijos, ir Saugios laivybos administracijos inspektoriai. Pradėjus galioti šiam potvarkiui to nebebus. Dabar laivų, kurie plaukioja Lietuvos vandenyse, savininkams duodama teisė pasirinkti, kur registruoti laivą.
Jeigu laivas bus registruotas Saugios laivybos administracijoje, tai jo techninę priežiūrą vykdys kuri nors iš minėtų klasifikacinių bendrovių, juos tikrins Saugios laivybos administracijos inspektoriai. Laivai, kurie plaukioja uosto akvatorijoje, vidaus vandenyse, žvejybos laivai, žvejojantys Baltijos jūroje ir neužsukantys į užsienio uostus, gali būti registruojami Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje, juos tikrins inspekcijos inspektoriai, šių laivų laivavedžiai gali turėti inspekcijos išduotus diplomus.
Šio potvarkio projektas buvo svarstomas visų suinteresuotų tarnybų atstovų pasitarimuose. Dėl jo daug ginčytasi. Buvo manančiųjų, kad visi laivai, kurių veikla yra susijusių su jūrinių laivų, užsienio laivų aptarnavimu (pavyzdžiui, vilkikai, kurie švartuoja užsienio laivus ar Lietuvos jūrinius laivus) turi būti registruoti tik Saugios laivybos administracijoje ir jų techninę priežiūrą turi atlikti tik minėtos klasifikacinės bendrovės.
Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininko Bronislovo Bernoto teigimu, klasifikacinių bendrovių teikiamos techninės priežiūros paslaugos palyginti su inspekcijos ir upių registro paslaugomis, yra kelis kartus didesnės, tad laivų savininkams už jas reikia kur kas daug mokėti.

Jau registruojami inspekcijoje

Pasak B. Bernoto, šiuo metu kai kurių laivų savininkai jau pateikė prašymus išbraukti jų laivus iš Uosto kapitono ar Saugios laivybos administracijos įskaitos. Pavyzdžiui, trys LKAB "Klaipėdos Smeltė" vilkikai jau registruojami Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Klaipėdos skyriuje. Pasak "Smeltės" laivyno tarnybos atstovų, bendrovės vadovybė nusprendė, jog taip būsią patogiau. Bendrovės vilkikų techninę priežiūrą jau kelerius metus atliko Upių registras, o jie buvo registruoti jūrinių laivų registre, nors toliau nei 20 jūrmylių jie neplaukia. Toks dalykas tikrai buvęs neprotingas, todėl jie tokį potvarkį vertina labai teigiamai.
Beje, ir UAB "Transfosa" ketina savo laivus registruoti inspekcijoje, ir kai kurių žvejybos laivų savininkai jau kreipiasi į inspekciją dėl laivų perregistravimo. Manoma, jog šis variantas tokiems laivams yra patogesnis ir, žinoma, pigesnis.

Kam leidžiama turėti senus diplomus?

Nors tarptautinė konvencija STCW 78/95 pradėjo galioti nuo š. m. vasario 1 d., minėtu potvarkiu leidžiama turėti seno pavyzdžio jūrinius diplomus nekonvencinių laivų įgulų nariams, dirbantiems laivuose, kurie plaukioja Klaipėdos uosto akvatorijoje ir LR teritoriniuose vandenyse ir neplaukia į tarptautinius reisus.
Beje, laivų, aptarnaujančių Būtingės terminalą, įgulų nariai privalo turėti diplomus, atitinkančius tarptautinės konvencijos STCW 78/95 reikalavimus.
Toks sprendimas priimtas siekiant šiek tiek palengvinti laivavedžių gyvenimą. Mat vilkiko ar tanklaivio, kurie plaukioja uosto akvatorijoje, kapitonui, norinčiam gauti jūrinį diplomą, atitinkantį minėtos konvencijos reikalavimą, reikia mokėti apie 700 JAV dolerių.
B. Bernoto teigimu, tie jūrininkai, kurie dirba laivuose, registruotuose inspekcijoje, turi turėti jos išduotus tarptautinius reikalavimus atitinkančius diplomus, kurių pavyzdys patvirtas Ženevoje. Inspekcijos nuostatos neleidžiama dirbti su senais diplomais. Inspekcijos skyriaus viršininko teigimu, taip yra todėl, kad Lietuvos vidaus vandenų plaukiojimo taisyklės, šiek tiek skiriasi nuo tarptautinių, todėl būtina jas žinoti.