Šventosios uostas atsipirktų po 30 metų

Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktoriaus Vido Karolio manymu, Šventosios uoste, kuriam atstatyti, ispanų apskaičiavimais, reikėtų 53 mln. eurų (apie 170 mln. litų), galėtų būti pradėti statybos darbai jau 2013 metais.

Antradienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vykusiame techninės tarybos posėdyje Ispanijos inžinierių, konsultantų bei architektų kompanijos "Alatec" direktorius regioninėms konsultacijoms Enrique Uribarri Marbar pristatė Šventosios uosto atstatymo galimybių studijos galutinę ataskaitą. Ji yra 1000 puslapių, joje per 140 įvairių nuotraukų, pateikti reikalingų sauso ir remonto dokų, garažų, laivų keltuvo brėžiniai, įvairūs apskaičiavimai, pavaizduoti ir konteinerinio tipo pastatai, išnagrinėtos geologinės, hidrologinės sąlygos, netgi turistų, keliaujančių Baltijos jūra, srautai ir t. t. Šiai studijai 255 tūkstančius eurų skyrė Ispanijos vyriausybė.

Rengdami Šventosios uosto galimybių studiją ispanai apžvelgė situaciją panašiuose Suomijos, Danijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir kituose uostuose. Jie išnagrinėjo 12 alternatyvių Šventosios uosto variantų, o techninei tarybai pristatė tik 4.

Vienas iš variantų - plėtoti šiaurinę uosto dalį. Uoste vienu metu galėtų tilpti apie 734 laivus. Kitas - būtų statomi ilgesni, t. y. apie 800 m ilgio, molai jūroje, tačiau tokio uosto kaštai būtų didesni, o svarbiausia, kol kas nėra poreikio priimti 1000 laivų.

Labiausiai tiek studijos rengėjams, tiek techninės tarybos nariams ir Uosto direkcijos atstovams patiko vadinamasis 2B variantas, pagal kurį uostas būtų statomas pietinėje dalyje. Gylis išorinėje uosto pusėje, t. y. jūrinėje dalyje, būtų 6 m, vidinėje akvatorijoje - nuo 4 iki 2,5 m. Kalbant apie įplaukos gilinimą, reikėtų iškasti 11 tūkst. kub. m smėlio. Privažiavimo į uostą keliams pakaktų turimos infrastruktūros naudojant Šventosios gatves.

Į jūrą "eitų" apie 400-420 m ilgio molai. Uoste šaltuoju laikotarpiu turėtų tilpti apie 180 laivų, o atplaukiančių laivų, kurių ilgis iki 15 metrų, prie krantinių bus galima švartuoti apie 500. Vienu metu jame galėtų tilpti apie 700 laivų, turint omenyje ir Būtingės naftos terminalą aptarnaujančius, ir pasieniečių, ir žvejybos laivus. Beje, šis variantas numato ir vietą vienam didesniam, t. y. 90 m ilgio laivui - jam būtų rengiama ir prieplauka, ir apsisukimo ratas. Kitaip sakant, Šventosios uostas galėtų priimti ir mažą kruizinį laivą. Pasak V. Karolio, būsimame uoste planuojamos modifikuojamos krantinės, pavyzdžiui, jeigu vietos reikės didesnei jachtai, ji jai būtų padaroma - prieplaukos bus plaukiojančios.

"Šis variantas labiausiai tenkino mūsų norus, tiko kokybės ir kaštų atžvilgiu", - sakė V. Karolis.

Dabar, kai galimybių studija jau atlikta, beliko parengti techninį projektą, kurį tikimasi turėti jau 2012 metais, parinkti rangovą ir pradėti statybos darbus.

V. Karolio teigimu, remiantis šia ispanų studija bus žengiami tolesni žingsniai. Šiuo metu Šventosios uoste yra daromi gręžiniai, kurie turėtų parodyti, koks yra gruntas, kiek bus galima gilinti, kokiais geometriniais kampais vadovaujantis turėtų būti statomas uostas, turėtų paaiškėti vietos, kur negalima kalti polių ir t. t. Šventojoje atliekamiems įvairiems tyrimų darbams bus panaudota apie 12 mln. Lt. Šiuo metu jau išleista 3-3,5 mln. Lt. Šiuos darbus finansuoja Europos Sąjungos (ES) fondas.

Infrastruktūros ir plėtros direktorius mano, kad jau kitais metais bus nustatytos tikslios datos ir finansavimo šaltiniai, t. y. jau bus žinoma, kiek lėšų Šventosios uosto infrastruktūrai turės skirti Uosto direkcija, kiek - ES. Pasak jo, pinigai Šventosios uostui yra rezervuoti. Ispanai siūlo kaip vieną iš uosto finansavimo šaltinių naudoti būsimo uosto operatoriaus lėšas, t. y. panaudoti ir privačias lėšas.

Ispanai prognozuoja, jog Šventosios uostas turėtų atsipirkti per 25-30 metų. V. Karolis sako tikįs, kad turistų srautai didės, tad uostas atsipirks kur kas greičiau. "Latvija turi daugiau kaip 10 uostų ir uostelių, o Lietuva - tik vieną. Ekonominis pagrindimas toks: jeigu Šventosios uostą reikėtų statyti tik savo lėšomis, jų pritrūktų, tačiau turinti omenyje ES pagalbą, statyti jį tikrai apsimoka", - sakė Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius.