"Neseniai sudaryta komisija išdirbti Šventosios uosto statybos planui..." Skamba aktualiai, tačiau iš tiesų tas "neseniai" - gerokai prieš Antrąjį pasaulinį karą, ir tai yra citata iš 1936 metų balandžio 12 dienos uostamiesčio dienraščio "Vakarai" straipsnio "Naujasis Šventosios uosto istorijos lapas".
Paskaičius minėtą straipsnį ir palyginus su tuo, kas apie Šventosios uostą kalbama dabar, susidaro įspūdis, kad per daugiau nei 70 metų iš esmės niekas nepasikeitė.
Kita vertus, net ir įvertinus tai, kad "Vakarai" iš dalies buvo centrinės Lietuvos valdžios propagandos ruporas, taigi gerus jos darbus galėjo dar kiek pagražinti, vis dėlto optimizmo tuomet buvo kiek daugiau ir, regis, tik karas bei sovietai lėmė tai, kad šiais laikais teko versti dar vieną "naują Šventosios istorijos lapą" ir viską pradėti nuo pradžių.
Ilgai laukus, dar teks palaukti
Šventosios uostas "atstatinėjamas" praktiškai nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikų. Vienu metu Klaipėdos uosto direkcijoje netgi buvo tokia pareigybė - direktoriaus pavaduotojas Šventosios uostui, tačiau ilgainiui Šventosios reikalus nustelbė kiti.
Tiesa, 2004-ųjų rudenį Vyriausybė ryžosi priimti politinį sprendimą atstatyti Šventosios jūrų uostą, o iki šiol Susisiekimo ministerijos teikimu atkuriamam Šventosios valstybiniam jūrų uostui jau paskyrė 15,3 ha ploto žemės sklypą ir 209,6 ha išorinę akvatoriją.
Vadovaujantis Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymu, šiame uoste numatoma aptarnauti pramoginius, mažuosius, sportinius ir žvejybos laivus bei nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius laivus. Čia taip pat bus aptarnaujami valstybės sienos apsaugos tarnybos laivai, specializuoti gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivai.
Kol neįsteigta Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija, uosto atkūrimo darbais rūpinsis ir šiam uostui priskirtą žemės sklypą patikėjimo teise valdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Manoma, kad statybos darbai Šventojoje gali būti pradėti 2013 metų pabaigoje.
 |
| Ir prieškario laikraščių fotografai fiksavo tik buvusio Šventosios uosto likučius. |
Bendras geras - aukščiau asmeninio
Prieškariu Šventosios uosto istorija irgi buvo ilga. Minėtame "Vakarų" straipsnyje 1936-aisiais teigiama, kad jis buvo pradėtas atstatyti prieš 10 metų, tačiau per tą dešimtmetį "radosi svarbesnių valstybės reikalų, reikalaujančių didelio kapitalo ir darbo, o vienas tokių svarbiausiųjų buvo Klaipėdos uosto plėtimas".
Tačiau, jei tikėtume prieškario spauda, "ir ties Šventosios uostu patekėjo nauja aušra...", ir "valstybės iždo gyslomis daugiau sidabrinių pradėjo tekėti Šventosios uostui".
Į minėtą komisiją "uosto statybos planui išdirbti" įėjo tuometinis Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas, Finansų ministerijos atstovas, kuris kartu buvo ir Šventosios uosto administratorius, Žemės ūkio, Vidaus reikalų misterijų, Vyriausiosios statybų inspekcijos, Valstybės kontrolės ir kitų institucijų atstovai.
Anot "Vakarų", Šventosios uostas 1936 metais buvo 3-3,5 metro gylio, planuota jį pagilinti iki 4 metrų. Tuo metu pradėti ir Šventosios kopų apželdinimo darbai, idant būtų sulaikytas smėlio nešimas į jūrą ir uosto baseiną. Tais metais planuota pasodinti 10 tūkstančių pušaičių. Kalbėta ir apie naujų krantinių statybą.
Nustatant uosto ribas, į jas patekę žvejų sklypai buvo nusavinti valstybės naudai, o už tai jiems suteikta žemė kitoje vietoje.
"Pažymėtina, kad ši procedūra atlikta be jokių ginčų. Visi žvejai savo žemes mielai iškeitė. Visa tai rodo, kad žvejai Vyriausybės pastangas gerai įvertino ir kad bendrąjį gerą stato aukščiau savo asmeninio", - rašė dienraštis "Vakarai", ir tai, matyt, yra vienas iš nedaugelio esminių skirtumų tarp dabartinės ir prieškario situacijos bei apskritai požiūrio į šį uostą.
Kita vertus, valdžia ne tik davė žemės iškeldintiems žmonėms kitoje vietoje, bet ir pasirūpino, kad ten būtų pastatyti namai, kurie žvejams buvo "duodami išsimokėjimui".
Valstybė stato - žvejai naudojasi
Kartu buvo mąstoma ir apie žvejybos laivų įsigijimą. 1936 metų duomenimis, Šventosios uoste buvo vienas "valdiškas" motorinis laivas ir dar statomi trys žvejų kateriai. Anot "Vakarų", tai buvo istorinis įvykis Šventosios žvejų gyvenime, nes iki tol jie į "nedėkingą jūrą kapstydavosi irklais".
Minėti kateriai buvo statomi valstybės lėšomis, o žvejams (vienas kateris - 4 žvejų kolektyvui) duodami išsimokėjimui ilgam terminui. Maža to, planuota, kad už laivus žvejai susimokės žuvimi - "maža dalimi to, ką kiekvieną kartą sugaus, visa kita lieka žvejui", - tvirtino dienraštis.
Tą dalį šventojiškiai turėjo atiduoti akcinei bendrovei "Žuvis". Ši savo ruožtu planavo įkurti žvejų kredito draugiją ir per ją kredituoti tolesnę katerių statybą. Išsimokėjus tiek kateriai, tiek pastatyti namai būtų atitekę žvejams.
Beje, buvo galvojama ir apie laivų remonto dirbtuvių atsiradimą Šventojoje, nes, sugedus tuo metu dar vieninteliam kateriui, tekdavo "braukti Klaipėdon ar Liepojon". 1936-ųjų balandžio mėnesio duomenimis, tokios uosto dirbtuvės jau buvo baigiamos įrengti.
Planas neišdegė
Prieškariu valstybė ne tik skatino Šventosios žvejų verslą, bet ir rūpinosi jų socialine gerovę. Buvo įsteigta žvejų savišalpos kasa, kurioje buvo kaupiami pinigai ekstra atvejams, pavyzdžiui, mirties ar nelaimingų atsitikimų. Nuo 1934-ųjų, kai ši kasa buvo įsteigta, iki 1936-ųjų joje buvo sukaupta 1400 litų (tais laikais už tiek buvo galima nupirkti naują prabangų automobilį), o siekiant padidinti šį kapitalą, buvo kreiptasi į atitinkamas įstaigas paramos.
Buvo įsteigtas ir kooperatyvas "Žuvėdra", kuris žvejus už jų sugautą žuvį aprūpindavo reikalingiausiomis buities priemonėmis. Be to, esant nepalankioms žvejybai sąlygoms, šis kooperatyvas prekes žvejams duodavo kreditan.
Kokių nors valdžios organų Šventojoje, kaip ir dabar (išskyrus seniūniją), prieškariu nebuvo. "Valdiškais" reikalais tekdavo kreiptis į Palangą ar Darbėnus. Tačiau tuometinis Kretingos apskrities viršininkas Vaišnys ėmėsi žingsnių, kad ir Šventojoje atsirastų koks nors savivaldos organas, idant žvejams nereikėtų toli važinėti. Juolab kad kartu su uostu augo ir pati Šventoji, kuri tuo metu po truputį jau virto miestu.
"Po daug skurdaus gyvenimo metų Šventosios žvejams, bendrai visos Didžiosios Lietuvos pajūrio žvejams aušta geresnis rytojus, Šventosios uosto istorijos verčiamas naujas lapas, kurį su pasigėrėjimu skaitys visa Lietuva", - optimistiškai reziumuoja "Vakarai".
Tąkart toks planas nepavyko. Kas sutrukdys šįkart?
Gediminas GUDAVIČIUS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą