Tanklaivio "Globe Assimi" avarijos pamokos

Tanklaivio "Globe Assimi" avarijos pamokos

Prieš trisdešimt metų, Klaipėdos uoste siaučiant panašiam štormui kaip šių metų paskutinį lapkričio savaitgalį, įvyko skaudi nelaimė - tanklaivis "Globe Assimi" buvo užneštas ant šiaurinio molo. Į pamarį buvo išlieta 16 tūkst. tonų naftos produktų. Mokslininkai iki šiol tebesiginčija, ar tada reikėjo išvežti mazutu užterštą smėlį iš paplūdimių, ar ne, nes dėl išvežto smėlio prasidėjo krantų erozija.

Su Gibraltaro vėliava plaukiojęs, anglams priklausęs tanklaivis "Globe Assimi", avariją Klaipėdos uosto vartuose patyrė 1981 m. lapkričio 21 d. Šiemet sukako trisdešimt metų nuo to liūdno įvykio, turėjusio didžiules pasekmes. Ta proga praėjusį ketvirtadienį Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas su VšĮ Grunto valymo technologijomis surengė mokslinę praktinę konferenciją "Ar išmokome "Globe Assimi" avarijos pamokas".

Be skaitomų pranešimų, buvo demonstruojamas anų laikų dokumentinis filmas "Neramus Baltijos pavasaris". Žinoma, pati avarija neužfiksuota, rodoma tik kaip buvo valomas pajūris. Gelbėtojai pasakoja, kaip šliaužė slidinėdami per nafta aplipusį molą gelbėti tanklaivio įgulos. Nors buvo prisirišę, jie rizikavo savo gyvybe, nes bet kuriuo metu per molą besiritančios didžiulės bangos galėjo juos nuplauti. Aplinkui tyvuliavusioje lipnioje masėje išsigelbėti šansų nebuvo. Gelbėtojai buvo juodi nuo galvos iki kojų, tik jų akys blizgėjo.

Sėmė kibirais, kasė kastuvais

Tanklaiviui užplaukus ant molo jis patyrė pradaužą ir į aplinka išsiliejo nafta, maždaug 20-30 centimetro storio sluoksniu padengdama 140 tūkst. kv. metrų plotą. Galų gale laivas sulūžo į 3 dalis. Juodo mazuto lavina gana greitai padengė uosto prieigas ir visą pakrantę. Su smėliu susimaišiusi juoda masė niokodama pliažus besibraudama į miškus šliaužė į Šventąją, Latvijos link, pasiekė ir Palangą. Vaizdai buvo kraupūs ir pritrenkiantys.

Valyti mazutą klaipėdiečiams tada padėjo visa Lietuva, atvyko specialistų iš Estijos, Latvijos bei Odesos, Kaliningrado, Leningrado ir kitų miestų. Žmonės dirbo nuo aušros iki vakaro. Žinoma, tokių priemonių naftai rinkti kaip dabar nebuvo. Buvo atplaukę danų ir vokiečių valytuvai, bet išsiterliojo ir išplaukė atgal. Mazutas buvo semiamas ir kibirais bei pilamas į statines, paplūdimiuose kasamas kastuvais, ekskavatoriais ir pilamas į sunkvežimius bei vežamas į karjerus. Prie paplūdimių kabojo užrašai rusų kalba "Vyksta pliažo valymo darbai. Nevaikščioti".

Gruodžio pabaigoje pagrindiniai darbai buvo baigti. Per palyginti trumpą laiką buvo išvalytas 180 ha pajūrio plotas, surinkta apie 300 tūkst. mazuto ir smėlio mišinio. Kretingos ir Palangos miškininkai sutvarkė sudarkytas kopas. 1982-ųjų pavasarį pajūris jau buvo švarus, vasarą Palanga jau priėmė poilsiautojus. Neigiamas poveikis ekosistemai buvo juntamas daug metų.

Kapitono nebuvo laive

Apie "Globe Assimi" avariją pasakojo kapitonas Ričardas Lučka, tais laikais buvęs Klaipėdos uosto locmanu. Avarijos dieną jis nedirbo, tačiau vėliau gerai išstudijavo visus dokumentus, susijusius su šiuo įvykiu.

1981-aisiais Klaipėdos uostas dirbo daugiausia su tanklaiviais, eksportavo metalą į Rostoką, didelio tonažo laivai atplukdydavo grūdus iš Kanados. Gylis laivybos kanale buvo 12 m, maksimali leistina grimzlė - 10,5 m. Uosto vartai buvo tokie, kad pakilus audrai visos bangos griūdavo į jį. Susidarydavo traukūnas, vadinamoji ilgoji banga, kuri būdavo tokia galinga, kad jokie lynai neišlaikydavo, jie tiesiog trūkinėdavo. Todėl visi dideli laivai prieš audrą būdavo išplukdomi štormuoti į jūrą ir laukdavo dvi tris paras, kol štormas nurimdavo.

"Globe Assimi" ir tais laikais jau buvo seno modelio laivas, neturėjo dvigubo dugno. 1982-aisiais jis jau būtų buvęs nurašytas į metalo laužą. Laivo įgulą sudarė 31 žmogus. Kapitonas ir 9 įgulos nariai buvo graikai. Beje, dalis internacionalinės įgulos jūrų karininkų neturėjo jūrinių diplomų, mechanikų pareigas ėjo motoristai.

Tanklaivis į Klaipėdos uostą aplaukė lapkričio 19 d. ir buvo prišvartuotas prie 3 krantinės. Lapkričio 20 d. balastiniai vandenys buvo išpumpuoti ir pradėti krovos darbai. Kapitonas ir įgulos nariai išėjo į miestą, laive liko kapitono vyresnysis padėjėjas ir 6 jūrininkai. Prognozės rodė artėjant štormą, agentai bandė perspėti kapitoną atvykdami į laivą 21 val., kitokių būdų susisiekti nebuvo. 3 val. nakties krovos darbai nuvo sustandyti, žarnos atjungtos, laivą reikėjo skubiai plukdyti į jūrą, nes stiprėjo vėjas. Tačiau kapitono. vyr. padėjėjas atsisakė tai daryi, nes laive nebuvo nei kapitono, nei vyr. mechaniko.

Pavėluota laivą išvesti

"Globe Assimi" kapitonas į laivą grįžo lapkričio 21 d. 4.50 val. Pradėta tvirtinti švartavimo lynus, vėjas gūsiais jau siekė 18-22 m/s. 7.15 val. gautas pranešimas, kad vėjas stiprės iki 22-27 m/s. Pagaliau 10.45 val. kapitonas sutiko išvesti laivą ir be vyr. mechaniko. 11 val. laivas pajudėjo ir apie 12 val. buvo laivybos kanale. Tais laikais tanklaiviai buvo plukdomi gilyn į uostą, kad galėtų įsibėgėti, nes vartuose reikėjo jėgos. Nors tanklaivyje esantis Klaipėdos uosto locmanas reikalavo didesnio greičio, jis buvo didinamas lėtai. Laivas jau buvo iškišęs nosį už vartų, kur jį pagavo bangos ir srovė, o greitis buvo 3-4 mazgai. Netrukus paaiškėjo, kad laivas atsitrenks į molą. Buvo bandoma plaukti atbuline eiga, stabdyti, locmanas ir kapitonas bėgo į laivo priekį išmesti inkarus. 12.30 val įvyko avarija. 13.10 val. mazutas pro pradaužą išsiliejo į uosto prieigas, 15.45 val. visas žiemos uostas paklotas storu sluoksniu.

Teko evakuoti įgulą. Nuo šiaurinio molo gale buvusio bokštelio buvo nutiestas lynas iki tanklaivio antstato, jūrininkai buvo sodinami į pintinę ir traukiami ant molo. Dalis įgulos, buvusi vidurinėje tanklaivio dalyje, buvo evakuota, o kita dalis liko laivagalyje, kuris po kurio laiko nulūžo. Vilkikas iki jo negalėjo priplaukti. Likusieji įgulos nariai išgelbėti irgi lyno pagalba. Žmonių aukų nebuvo.

Avarijos priežastys buvo tiriamos Maskvoje. Išvadose kaip pagrindinė avarijos priežastis nurodyta žema įgulos kvalifikacija ir bloga tvarka laive. Žinoma, oro sąlygos buvo nepavydėtinos. Tuo metu kai laivas sėdo, ritosi 5-6 m bangos. Be abejo, laivą buvo pavėluota išvesti iš uosto.

Žemė nemėgsta implantų

Profesorius Olegas Pustelnikovas dalyvavo po tanklaivio avarijos atliekamuose tyrimuose. Buvo surengta keletas ekspedicijų. Pasak jo, kadangi buvo šaltas ruduo, oro temperatūra buvo minus 19 laipsnių, mazutas kietėjo ir labai sparčiai neplito. Išsiliejusio mazuto pusė kiekio buvo surinkta jau balandį. Manoma, kad apie 190 t jo nugrimzdo į dugną. Į vandenį jo pateko tik 2,5 proc. Išgaravo 102 tonos, apie 0,6 proc. Į paplūdimius, į kopų smėlį jo pateko apie 20 proc., 40 proc. išvežta į karjerus. Paplūdimiai tuomet buvo kaip sluoksniuotas pyragas - sluoksnis mazuto, sluoksnis smėlio. Mazutas prasiskverbė iki 1 m gylio. Tačiau karjeruose, kuriuose buvo laidojamas smėlio ir mazuto mišinys, pasak profesoriaus, užaugo žolė aukštesnė nei kitur. Vienkartinė injekcija kartais gali tapti ir trąša.

Pasak O. Pustelnikovo, kadangi žmonėms buvo mokama už išvežtą kiekį ir nuvažiuotus kilometrus, tai jie reikia nereikia kasė smėlį ir vežė. Buvę išvežta apie 600 tūkst. t švariausio smėlio. Užtat kitą žiemą bangos puolė paplūdimius bei kopas ir nuplovė apie 1 mln. kub. m smėlio.

Aptardamas avarijos pasekmes Lietuvos krantams Jūrinių tyrimų departamento mokslininkas Juozas Dubra juokavo, kad nereikėjo rinkti mazuto, būtų vėjas nunešęs broliams latviams, mat 1983-iaisiais Neptūnas pasiuntė dvi dideles audras. Jo manymu, dabartiniai bandymai sustabdyti iš paplūdimių išnešamą smėlį yra bergždi, taip gali elgtis valstybė, neturinti kur dėti pinigų. Pasak jo, reikėtų žemai nulenkti galvas prieš tuos miškininkus, kurie be pinigų prieš 30 metų buvo puikiai sutvarkę kopas.

VšĮ Grunto valymo technologijų direktorius Rapolas Liužinas sako, jog žemė nemėgsta implantų. Buvo atkastas mazutas, kurio 6-8 tūkst. t palaidota Kiškėnuose po tanklaivio avarijos. Augalai auga tik pačiame paviršiuje nedideliame žemės sluoksnyje ir jų šaknys giliai nesiekia. Jo manymu, ateityje reikės spręsti šią problemą, nes ten jau dabar atsiranda mazuto versmės. Pasak R. Liužino, tikėtis, kad pati gamta apsivalys, negalima, nes šis procesas labai ilgai vyksta.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder