Susikirtus uosto ir miesto interesams, Uosto direkcija padavė Klaipėdos savivaldybę į teismą. Ginčų objektas - Savivaldybės parengtas specialusis planas, apimantis ir šalia šiaurinio molo esančią uosto rezervinę teritoriją. Planas nebuvo derintas su Uosto direkcija, tad uostas pajuto pavojų savo plėtros planams.
Uosto direkcija 2014 metų liepos 24 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atitinkamą Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, su juo susijusius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadas ir sprendimą bei įpareigoti ją atlikti pakartotinį specialiojo plano vertinimą bei duoti nurodymą specialiojo plano rengėjams sprendinius derinti su Uosto direkcija ir iš jos gauti planavimo sąlygas.
Tačiau teismas nusprendė tokio ieškinio netenkinti ir administracinę bylą nutraukė dar šių metų pradžioje kaip teismų nenagrinėtiną. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino, Uosto direkcija nesutiko su tokiu teismo sprendimu ir apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas nemotyvuotai nutraukė bylą, kad turėjo prieš nutraukdamas išnagrinėti tam tikrus aspektus ir tik tada spręsti, ar galima nutraukti, ar reikia nagrinėti iš esmės.
Derybos dėl taikos sutarties vyko ir pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tačiau šalys nesusitarė. Po Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo derybos dėl taikos sutarties buvo atnaujintos. Uosto direkcija atsiuntė Savivaldybei taikos sutarties projektą. A. Kačalino teigimu, jis buvo pakoreguotas, nes kai kurios nuostatos Savivaldybės netenkino. Pavyzdžiui, Uosto direkcija siūlė numatyti, kad specialiojo plano sprendiniai uosto rezervinėse teritorijose turi būti rekomendacinio pobūdžio. Uosto direkcijai Savivaldybės korekcijos tiko, tad galų gale buvo sudaryta trišalė taikos sutartis, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos skyrius irgi buvo taikos sutarties šalis.
Priklausys nuo bendrojo plano
Ginčas vyko dėl minėto specialiojo plano sprendinių teisėtumo. A. Kačalino teigimu, pasirašius taikos sutartį, tie sprendiniai liko galioti. Laimėjo abi pusės. Savivaldybė bus patenkinta dėl to, kad nebebus kvestionuojami specialiojo plano sprendiniai. Uosto direkcija bus užtikrinta, kad iki tol, kol bus parengtas Klaipėdos uosto bendrasis planas, jokie statiniai toje vietoje negalės būti statomi. Be abejo, tvirtinant uosto bendrąjį planą turės būti suderinti tiek uosto, tiek miesto interesai.
Uosto rezervinės teritorijos, pasak A. Kačalino, yra savotiškas buferis tarp uosto ir miesto žemės. Šiuo metu jos yra miesto teritorija, tačiau turinti tam tikrų apribojimų. Jeigu pagal uosto bendrąjį planą jose bus numatoma uosto veikla, suprantama, miestui statyti ką nors, skirtą miestelėnų reikmėms, nebus perspektyvu. Jeigu uostas jose savo perspektyvios veiklos nenumatys, tada galės būti įgyvendinti Savivaldybės parengto specialiojo plano sprendiniai.
Nerizikavo, tad susitaikė
"Pasirašydami taikos sutartį išsaugojome gerus santykius su Uosto direkcija, be to, kiekviena iš mūsų pasiekė savo tikslų. Mes išsaugojome savo specialiojo plano sprendinius, Uosto direkcija užsitikrino, kad iki uosto bendrojo plano parengimo Savivaldybė jokių siurprizinių statinių tose teritorijose nepastatys. Manau, kad buvo galima ir anksčiau susitarti. Negaliu pasakyti, kuri buvo principingesnė, ar Savivaldybė, ar Uosto direkcija, bet kompromiso rasti nepavyko. Ko gero, todėl, kad kiekviena šalis buvo įsitikinusi savo teisumu. Kai buvo priimtas sprendimas bylą nutraukti, Savivaldybė pasijuto teisesnė, Vyriausiajam administraciniam teismui liepus iš naujo nagrinėti - Uosto direkcija. Tačiau abi jos pamatė, kad sprendimas gali būti ir toks, ir anoks ir, jeigu jau dviejų teismų teisėjų kolegijos skirtingai traktuoja tą ginčą, matyt, galutinis sprendimas gali būti įvairus, tad nė viena šalis nesiryžo rizikuoti ir susitaikė", - sakė A. Kačalinas.
"Žinoma, esame patenkinti, kad šis ginčas baigėsi taikos sutartimi. Mes suinteresuoti, kad ir uosto, ir miesto plėtra būtų sinergiška bei tarpusavyje suderinta. Šiuo atveju kilo nemažai klausimų, mat minėtas specialusis planas apėmė ir uosto rezervinę teritoriją Melnragėje prie šiaurinio molo ir tai nebuvo derinta su Uosto direkcija. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį, pagal kurią Savivaldybė įsipareigojo, jog visi specialiojo plano sprendiniai šioje uosto rezervinėje teritorijoje galės būti įgyvendinti tik patvirtinus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą ir gavus Uosto direkcijos sutikimą. Džiaugiamės, kad kompromisas yra pasiektas ir nereikės eikvoti jėgų bylinėjimuisi", - sakė Dovilė Ringis, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą