Pirmadienį posėdžiavęs Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas, regis, pagaliau gavo atsakymus į kelis kartus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pateiktus klausimus, susijusius su uosto norais rengti Smeltės pusiasalio detalųjį planą.
Nuo praėjusių metų politikai tikėjosi išgirsti, kaip ketinama panaudoti uostui perduotą valčių prieplaukos teritoriją, kada gi bus įrengta pažadėtoji nauja valčių prieplauka, kas ketinama daryti su užterštu gruntu, kaip ketinama spręsti 110 kV elektros linijos, einančios į Kuršių neriją, iškėlimo klausimą ir kaip Uosto direkcija ketina prisidėti prie Pietinio aplinkkelio tiesimo.
Tilps per 400 valčių
Smeltės pusiasalio projektinius pasiūlymus pristatė ir į pateiktuosius klausimus atsakė Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas. Pasak jo, jau parengti valčių prieplaukos Smeltės pusiasalyje projektiniai pasiūlymai, kuriems yra pritarusi ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Numatyta, jog uždaro tipo prieplaukoje, apsaugotoje molais, tilps 424 valtys. Čia įsikurs ir buriavimo mokykla.
Jau parengta mažųjų laivų prieplaukos statybos ir akvatorijos gilinimo darbų Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kurią dabar tikrina aplinkosaugininkai. Jeigu jie neturės pretenzijų, dar šiais metais tikimasi skelbti konkursą techniniam projektui parengti, kitų metų pradžioje ketinama pradėti akvatorijos gilinimo bei statybos darbus.
Uostelis yra įtrauktas į Susisiekimo ministerijos projektų, finansuojamų ES lėšomis, sąrašą. Jam įgyvendinti skirta 14 mln. Lt, iš jų 10 mln. - ES fondų lėšos. Žadama, jog direkcija prieplauką pastatys 2010-2012 metais.
Užterštas gruntas - į maišus
Kalbant apie užteršto grunto aikštelę - Uosto direkcija apskaičiavo, o Susisiekimo ministerija pritarė, jog statyti brangiai kainuojančią aikštelę (projektinis jos pajėgumas - 600 tūkst. kub. metrų per metus, projekto įgyvendinimui reiktų apie 30 mln. Lt) nebaigtos statyti valčių prieplaukos teritorijoje netikslinga. Teigiama, jog užteršto grunto kasmet bus iškasama vis mažiau, aikštelės pajėgumų panaudojimas atitinkamai mažės, uostas gi praras 30 ha teritorijos, kurioje galėtų vykdyti krovos darbus. Be to, būtų neigiamas poveikis Kuršių marioms bei NATURA-2000 teritorijoms.
Šiuo metu rengiama techninė užduotis bei ruošiamasi skelbti konkursą išvalyti užterštą gruntą AB "Vakarų laivų remontas" bei kitose uosto teritorijose. Užterštas gruntas būtų pilamas į specialius geotekstilės maišus, sandėliuojamas toje pačioje nebaigtos statyti valčių prieplaukos teritorijoje, džiovinamas, o po to vežamas į Dumpiuose esančią bendrovę "Toksika", kur būtų galutinai utilizuotas.
Atlaisvins marių krantą
Pasak A. Kamarausko, jau paskelbtas konkursas ir artimiausiu metu bus parinktas rangovas, kuris pasirūpins apleistosios valčių prieplaukos aplinka - iškirs krūmokšnius, nurinks šiukšles bei sutvarkys viską taip, kad būtų galima prieiti prie marių kranto.
Dėl elektros linijos ir aplinkkelio - Uosto direkcijos parengtuose Smeltės pusiasalio projektiniuose pasiūlymuose rodoma, jog orinė aukštos įtampos linija bus iškeliama. Tačiau kol kas atsakyti, kada konkrečiai tai bus įgyvendinta, nelabai įmanoma. Yra parengti keli galimi variantai, vienas jų sietinas su elektros tilto į Švediją tiesimu. Elektros linijos kabeliavimas kainuotų apie 51 mln. Lt, jo finansavimu turėtų rūpintis Energetikos ministerija.
Kaip Uosto direkcija ketina prisidėti prie Pietinio aplinkkelio atsiradimo, nelabai tepaaiškėjo. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo pasirašytame rašte rašoma: "Uosto direkcija atsakingai pažymi, kad Pietinio išvažiavimo iš miesto statybos ir finansavimo klausimas yra priskirtinas LR Susisiekimo ministerijai. Uosto direkcijos vadovai kartu su Klaipėdos miesto meru dėjo ir dės pastangas, kad LR Susisiekimo ministerija netolimoje perspektyvoje numatytų lėšų Pietinio išvažiavimo iš miesto statybai."
Mišką paliks ramybėje?
Posėdyje taip pat pateikta informacija apie tai, jog ketinama rengti poveikio aplinkai ataskaitą dėl galimo logistikos centro atsiradimo pietinėje miesto ir uosto dalyje. Beje, šie planai sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų, mat ketinta logistikos centrą rengti iškertant per 300 ha miško prie pat III vandenvietės. Dabar gi patikinta, jog bus nagrinėjamos ir kitos galimybės, juolab kad alternatyvų esama.
Galų gale Teritorijų planavimo komiteto nariai nusprendė pritarti projektiniams pasiūlymams.
Aidas LAIVINIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą