Uoste ruošiamasi formuoti aukso vertės sklypą

Uoste ruošiamasi formuoti aukso vertės sklypą

Uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus teigimu, Kiaulės Nugaros salos sujungimas su žemynine Smeltės pusiasalio dalimi išspręstų nemažai klausimų. Anot jo, suformuotas naujas žemės sklypas mūsų valstybei būtų aukso vertės.

Būtų suformuota 40-46 ha teritorija, analogiška Jūrų perkėlos terminalui. A. Vaitkus apgailestauja, kad didelis kiekis grunto, iškastas gilinant uosto akvatoriją, buvo išpiltas į jūrą. Už to grunto išplukdymą reikėjo mokėti labai brangiai, dešimtimis milijonų litų, o juk jis galėjo būti panaudotas kaip statybos medžiaga tam naujam žemės plotui formuoti.

Paklaustas, ar tokiam dalykui pritaria aplinkosaugininkai, Uosto direkcijos vadovas atsakė, kad gamtosauga kaip tik reikalauja slenksčio Kuršių mariose statybos. Jo manymu, nauja teritorija ir būtų toks slenkstis, mažinantis vandenmaišą tarp jūros ir marių.

Naujai suformuotas sklypas padėtų spręsti ir planuojamos statyti mažųjų bei pramoginių laivų prieplaukos problemą. Būtų galima jai daryti arba užsklandą nuo nešmenų, arba ją pačią paslinkti arčiau farvaterio, tad nebereikėtų sukti galvos dėl jos įplaukos gilinimo ir valymo.

Jeigu būtų statoma estakada į Kuršių neriją, suformavus naują teritoriją, atsirastų "imponuojantis veiksnys" - estakadai reikalingas atstumas sutrumpėtų per pusę, vadinasi, mažėtų ir jos statybos kaštai.

SGD distribucija sausumoje

Teigiama, kad naujos teritorijos atsiradimas leistų išvystyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) distribuciją sausumos dalyje. Pasak A. Vaitkaus, verslininkai ieško galimybių SGD gabenti į atskirus regionus tiek Lietuvoje, tiek artimajame užsienyje. Taigi toje naujoje teritorijoje galėtų būti sandėliuojami dujų konteineriai.

Pasak A. Vaitkaus, jeigu SGD terminalas ateityje galės priimti papildomą kiekį dujų ir taps regioniniu, tada kranto zonoje reikės statyti stacionarų (neplaukiojantį) dujų terminalą su kreogeninėmis talpyklomis (nekeičiama temperatūra). SGD terminalo laivas-dujų saugykla "Independence" gali pumpuoti į dujotiekio vamzdyną iki 4,2 mlrd. kub. m dujų per metus. Anot Uosto direkcijos vadovo, 6-7 mlrd. kub. m dujų jau būtų ta riba, kai reikia pradėti galvoti apie stacionarų terminalą.

Keliaudamas po užsienio šalis A. Vaitkus stebėjosi, kad ir namai yra šildomi dujiniais konteineriais. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje yra daug tokių statinių. Neeikvojamos lėšos dujotiekio vamzdynams išvedžioti, nes tai kainuoja milžiniškus pinigus, kurie paskui įskaičiuojami į kaštus. Tad, anot Uosto direkcijos generalinio direktoriaus, Klaipėdoje SGD terminalas gali būti didelis potencialas namų, verslo dujų ūkiams. Nereikėtų atmesti ir automobilių pildymo tokiu ekologišku ir ženkliai pigesniu kuru kaip dujos galimybės.

"Gyvybės klausimas"

Pagaliau po ilgų ir sunkių derybų Vyriausybė priėmė nutarimą dėl uosto bendrojo plano (UBP) rengimo. Rugsėjo pabaigoje susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano planavimo darbų programą. Pasak A. Vaitkaus, dabar reikia kaip galima greičiau parengti tą UBP. Tada atsiras dokumentinis pagrindas eiti toliau, rengti techninius projektus ir pradėti minėtą žemės ploto formavimą.

Uosto direkcija jau pradeda kaupti gruntą, reikalingą minėtam žemės sklypui formuoti, ieškoma vietų, kur jį būtų galima laikyti.

"Bendrasis planas - Klaipėdos uosto gyvybės ar mirties klausimas. Jis leis žaibiškai spręsti bet kokios infrastruktūros plėtrą", - sakė A. Vaitkus, prisipažinęs, jog labai norėtų, kad BP būtų parengtas per 1,5 metų.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder