Šiemet rugsėjį surinkta 4,6 mln. eurų uosto rinkliavų. Palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, pinigų gauta 27 proc. daugiau.
Devynių šių metų mėnesių rinkliavos sudarė 34,9 mln. eurų ir, palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, jos yra 13 proc. didesnės. 2015-ųjų sausio-rugsėjo rinkliavų planas viršytas 5,3 proc. Suprantama, didesnes Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamas sąlygojo geri krovos rezultatai.
Susigrąžinti prarasti kroviniai
Krova Klaipėdos uoste šiemet rugsėjį, palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, išaugo 11,2 proc. Perkrauta 3,5 mln. tonų krovinių.
Krovos augimą lėmė skystieji kroviniai, kurių buvo beveik 22 proc. daugiau nei pernai per tą patį mėnesį, generaliniai kroviniai - 8 proc. ir birieji kroviniai - 9,7 proc. daugiau.
Per 9 šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, krova išaugo 9,3 proc. Jau kelerius pastaruosius metus Lietuvos uosto krovos augimo per metus vidurkis buvo 6,6 proc. Beje, pernai krova irgi didėjo 9 proc. Toks jos augimas dveji metai iš eilės, be abejo, džiugina ir leidžia tikėtis gerų rezultatų.
Naftos produktų krova didėjo šiemet net apie 40 proc. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, iš tikrųjų tai sugrįžo tie kroviniai, kurie buvo prarasti per pastaruosius trejus metus, t. y. Baltarusijos valstybinės naftos pramonės įmonės "Belneftechim" naftos produktai. Per devynis 2015 metų mėnesius naftos produktų Klaipėdos uoste perkrauta 1,7 mln. t, cheminių trąšų, palyginti su tokiu pačiu praėjusių metų laikotarpiu, - 15 proc. daugiau.
Nuo 2003 metų, kai Susisiekimo ministerija sukūrė Lietuvos ir Baltarusijos transporto darbuotojų darbo grupę, pasiekta nemažai. Po atlikto eksperimento, kurio metu baltarusiai norėjo įsitikinti, ar Klaipėdos uostas gali, dabar jis yra pagrindinis uostas Baltarusijai. 2014-aisiais Klaipėdos uoste buvo perkraunama 8,8 mln. t baltarusiškų krovinių, pernai - 12,8 mln. t, šiemet, A. Vaitkaus manymu, bus viršyta 14 mln. t ir jie sudarys apie 35 proc. visų Lietuvos uoste kraunamų krovinių.
Prognozės
"Tikimės, kad iki metų pabaigos likę mėnesiai išlaikys dabartinę tendenciją ir mes pasieksime naują unikalų krovos rekordą - 38 mln. t krovinių. Skaičiuojame aritmetinio vidurkio principu. Juo labiau kad jau šiuo metu krovos mastas viršija rekordinių metų krovą 1,5 mln. tonų", - sakė Uosto direkcijos vadovas. Pernai Klaipėdos uoste buvo perkrauta 36,4 mln. t krovinių.
Pasak A. Vaitkaus, uosto naudotojai, ypač didžiųjų kompanijų atstovai, turėdami galvoje gerą baltarusiškų trąšų, t. y. susivienijimo "Belkalij" trąšų, realizavimą pasaulinėje rinkoje, tai, kad grūdinės produkcijos Lietuvoje daugėja, mano, kad krova šiemet Lietuvos uoste bus dar didesnė nei prognozuoja Uosto direkcija.
Konteinerių mažėja
Konteinerių krova lieka skaudus klausimas visiems Baltijos jūros uostams. Dėl susidariusios geopolitinės situacijos jų per metus Baltijos jūra gabenama nuo 27 iki 29 proc. mažiau. Suprantama, tai negalėjo nedaryti įtakos ir Klaipėdos uostui.
Skaičiuojant perkrautus TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai) Klaipėdos uoste, šiemet jų buvo 15,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Geopolitinė situacija, be abejo, daro įtaką rinkai. Tai akivaizdžiai įrodo Rusijos elgesys maisto produktų atžvilgiu.
Uosto direkcijos vadovas džiaugiasi, kad ro-ro krovinių srautas Klaipėdos uoste išsilaikė stabilus, pokyčio beveik nėra, turint omenyje, kad jų sumažėjo 1 procentu, palyginti su pernai metų tuo pačių laikotarpiu.
Rašyti komentarą