Tęsiame rašinių ciklą "Ką atneša permainų vėjai Uosto direkcijoje?"
Šį kartą dėmesio centre Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracijos pastatas J. Janonio gatvėje, kurio renovacijai preliminariais skaičiavimais reikėtų 3,6 mln. Lt. Buvęs Uosto direkcijos vadovas mano, kad sprendimas jį įsigyti buvo geras, dabartinis - kad ne.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija administracinį pastatą iš tuometinės AB DFDS LISCO (dabar AB "DFDS Seaways") už šiek tiek daugiau kaip 14 mln. Lt įsigijo 2011-ųjų pavasarį, kai jai dar vadovavo Eugenijus Gentvilas. Pasiūlymas buvęs pasirinktas iš penkių. Itin viliojo tai, kad į vieną pastatą bus galima sukelti visas vos ne po visą miestą išsibarsčiusias Uosto tarnybas. Patalpų direkcija turėjo ir Pilies g. 4, ir Nemuno g. 8A, Nemuno g. 40, ir Sankryžos g. 7, J. Janonio g. 24. Dabar po vienu stogu devynių aukštų pastate dirba apie 240 Uosto direkcijos darbuotojų.
Dar prieš įsigyjant didžiulį pastatą, buvo manančiųjų, jog elgiamasi neteisingai, nes tokio pastato išlaikymas labai brangiai kainuos. Pastaruoju metu, kai valdžia pasikeitė, pasigirsta kalbų, esą tai E. Gentvilo padaryta klaida. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, jog be Uosto direkcijos valdybos, kurios pirmininkas tuo metu buvo susisiekimo viceministras Artūras Štaras, pritarimo vienas direkcijos vadovas tokio sprendimo nebūtų galėjęs priimti.
"...tai geras sprendimas"
"Buvo apskaičiuota, kad vieno pastato eksploatacinės išlaidos yra mažesnės nei kelių. Jeigu aš ir dėl to esu kaltas... Matyt, teks susitaikyti su tuo, kad viskas, ką aš dariau, buvo blogai. Turiu pasakyti, kad dabar mokama tik už to pastato eksploataciją. Nebereikia mokėti už uosto kapitono namelį, kurį perėmė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nes Klaipėdos miestas jo nenorėjo, Lietuvos jūrų muziejus taip pat. Nebereikia mokėti už buvusias patalpas to paties pastato J. Janonio g. 24 gretimo flygelio antrame ir trečiame aukštuose. Tos patalpos perduotos Lietuvos saugios laivybos administracijai. Pilies gatvėje turėtos patalpos, kurių eksploatavimas kainavo brangiai, perduotos miestui. Manau, kad tai geras sprendimas. Tai leido direkcijai atsisakyti dviejų automobilių, sumažėjo automobilių eksploatavimo išlaidos. Tegu tik kiekvienas taip rentabiliai dirba, kaip mums tada pavyko dirbti", - aiškino E. Gentvilas.
"... ne pats geriausias sprendimas"
"Naujoji uosto valdžia perėmė senosios sprendimus kaip jau įvykusį faktą: vienas jų - įsikurti sename "DFDS Seaways" priklausiusiame pastate. Naivu būtų sakyti, kad pastato būklė yra gera. Deja, sienų varžos, ventiliacija, langai, elektros instaliacija, komunaliniai dalykai - visa tai yra iš tiesų prastos būklės. O viską sutvarkyti, ekspertų teigimu, ko gero, gali prireikti ne vieno milijono litų. Be to, sutvarkyti tiek pastato vidų, tiek išorę - gana sudėtinga, mes jau konsultavomės su specialistais, kaip padidinti pastato ekonominį naudingumą. Tačiau vienas po kito iškyla įvairių niuansų - pavyzdžiui, išorinė siena, kurią tiesiog būtina apšiltinti - reljefinė, nelygi, tad ją sutvarkyti bus sudėtinga ir brangu. Turime pripažinti, kad egzistuoja ir automobilių statymo problema. Valstybės turto fondo nuomone, šiandien šio pastato rinkos kaina yra gerokai mažesnė nei tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas tą pastatą įsigyti. Labai gaila, bet tenka pripažinti, kad tada, mano nuomone, buvo priimtas ne pats geriausias sprendimas", - teigė dabartinis Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Įvertinimas - D klasė
Minėtas pastatas pastatytas 1980 m. Jo bendrasis plotas - 5903 kv. m, bendrasis šildomų patalpų plotas - 4542,9 kv. m.
Uosto direkcijos užsakymu UAB "Energetikos linijos" atliko tyrimą siekdama įvertinti administracinio pastato energetinį efektyvumą, t. y. dabartinę jo būklę, ir parinkti tinkamas renovacijos priemones, kurios leistų ne tik sumažinti energetines sąnaudas, bet ir pagerintų komforto ir higienos sąlygas bei padidintų pastato ilgaamžiškumą.
Specialistų teigimu, pastato lauko sienos "į orą išleidžia" 36,7 proc., langai - 15,9 proc. stogas - 16,5 proc. šilumos. Siūloma apšiltinti sienas, pakeisti langus, renovuoti stogą, apšvietimą, įrengti dengtą automobilių stovėjimo aikštelę ir t. t. Iš viso siūlomų renovacinių darbų vertė - 3,6 mln. Lt.
Pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo tvarką numato atskiras Lietuvos statybos techninis reglamentas. Pagal jį visi pastatai padalinti į septynias energetinio naudingumo grupes - A, B, C, D, E, F, G. A klasė nurodo labai efektyvų pastatą, G klasė - labai neefektyvų. Uosto direkcijos pastatas pagal specialistų išvadas yra per vidurį - atitinka D klasę. Jį renovuojant būtų siekiama, kad jis atitiktų bent B klasę.
"Be jokios abejonės, reikia imtis kokių nors sprendimų, kad pastatas būtų ekonomiškesnis ir kad žmonėms būtų sudarytos palankios sąlygos dirbti, o pinigai, skiriami pastato išlaikymui, "neišeitų į orą". Konsultuojamės su ekspertais, koks sprendimas šiuo metu būtų optimalus", - sakė A. Vaitkus.
SALĖ. Pagaliau Uosto direkcija turi normalią konferencijų salę ir nebereikia leisti pinigų jos nuomai.
Jau pareikalavo pinigų
Prieš trejus metus įsigytas pastatas jau pareikalavo piniginių injekcijų - teko pertvarkyti ir modernizuoti konferencijų salę, kurioje šiuo metu vyksta visi svarbiausi Uosto direkcijos renginiai, konferencijos, priimamos įvairaus rango delegacijos.
Pasak Uosto direkcijos atstovų, renovuoti konferencijų salę buvo būtina - ji neatitiko elementariausių reikalavimų, pradedant estetiniu vaizdu ir baigiant komfortu: pavyzdžiui, vasarą ji nebuvo vėdinama, o žiemą nepakankamai šildoma.
Kasmet Uosto direkcijoje surengiama daugiau kaip 100 renginių, priimama nacionalinių ir tarptautinių delegacijų. Kol salė nebuvo renovuota, didesniems ir svarbesniems renginiams Uosto direkcijai tekdavo nuomotis viešbučių konferencijų sales. Vidutiniškai vienos valandos salės nuomos kaina 100-200 Lt. Šiuo metu nuomotis konferencijų salių Uosto direkcijos renginiams nebėra būtinybės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą