"Kaip Uosto direkcija gali likviduoti netvarką, susijusią su rezervinėmis uosto teritorijomis, jeigu Vyriausybė viena ranka rezervuoja teritoriją Klaipėdos viešajam logistikos centrui, o kita ranka leidžia daryti viską, kad ten atsirastų privatininkų?" - klausia Klaipėdos uosto vadovas.
Anot jo, atsiradusių privačių sklypų savininkų tikslas, be jokios abejonės, - sulaukti pasiūlymų tiems sklypams išpirkti arba Europos Sąjungos (ES), arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pinigais. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, jeigu ši netvarka būtų atsiradusi dėl Uosto direkcijos kaltės, ją likviduoti nebūtų lengva, bet bent jau įmanoma. "Ši netvarka yra ne mūsų lygio. Dabar vargu ar bebus imamasi realizuoti projektą logistikos centrui numatytoje teritorijoje", - sakė uosto vadovas.
Konkursas sustabdytas
Norint užtikrinti nuolatinį krovinių srautų didėjimą uoste, būtina teikti papildomas krovinių sandėliavimo, pakavimo, rūšiavimo ir kitas paslaugas. Šiems tikslams realizuoti teritorijoje tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės buvo numatyta pastatyti viešąjį logistikos centrą. Aikšteles, autokelius ir geležinkelius planuota įrengti valstybės ir ES struktūrinių fondų lėšomis, o privačios bendrovės ten būtų įsirengusios terminalus ir sandėlius. Planuota, kad centras savo veiklą pradės 2011 m.
Pasak Uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, kadangi Klaipėdos viešajam logistikos centrui numatytoje rezervinėje teritorijoje atsirado 19 naujų privačių sklypų, konkursas centro galimybių studijai su projektiniais pasiūlymais atlikti sustabdytas. Vienas dalykas, ieškoma alternatyvių vietų tokiam centrui, o kitas - pradėtas spręsti tokio centro reikalingumo klausimas. Bus analizuojama, ar miestui ir regionui reikia tokio centro, kad nebūtų sukurta per didelė pasiūla.
"Jeigu nėra galimybės plėstis numatytoje vietoje, tai žemė toli nuo Klaipėdos uosto nėra reikalinga", - sako A. Drungilas. Uostui naujų teritorijų šiandien trūksta, pavyzdžiui, distribucinei veiklai. Teritorijos nebūtinai turi būti prie pat krantinių, tačiau ir negali būti labai toli nuo jų. Jeigu automobilių gamintojams bus siūlomas terminalas, nuo uosto nutolęs daugiau 1-2 km, suprantama, tokio uosto naujų automobilių gamintojas savo distribuciniam centrui įkurti nepasirinks.
Žinia, esant dabartinei ekonominei situacijai, kai tokių automobilių paklausa yra sumažėjusi, šie planai atidėti. Tačiau praktika rodo, kad krizės niekada netrukdavo ilgiau nei 3 metus. Pasak A. Drungilo, kitais metais jau galima tikėtis teigiamų ekonominių rodiklių.
Jo teigimu, gana daug teritorijos yra Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, kurioje jau įrengta infrastruktūra. Dabar analizuojama, ar nebūtų galimybės joje vystyti logistinę veiklą, juo labiau kad toje teritorijoje galioja ir mokesčių lengvatos.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, paklaustas, ar logistikos centras bus statomas, ar ne, atsakė: "Ministerija žino, kad dėl centro yra prasidėjusios įvairios diskusijos. Mano galva, vis tiek ar vienoje, ar kitoje vietoje tas logistikos centras turėtų būti, kalbant apie padidėjusius krovinių srautus ir geresnes uosto intermodalumo galimybes. Ministerijos pozicija - jis neišvengiamai turi būti. Šiuo atveju esminės revizijos dėl centro bent jau ministerijos kabinetuose tikrai nėra."
Apskritis nederindavo
Kitas dalykas, pasak E. Gentvilo, rezervinės teritorijos aplink Klaipėdos uostą. Jos Vyriausybės sprendimu priskirtos rezervinėms teritorijoms, bet apie kai kurias nepaskelbta "Valstybės žiniose". Užtat dabar Klaipėdos apskrities viršininko administracija susiduria su problemomis bandydama aiškintis, ar tai teritorijai galioja rezervinės statusas, ar ne. Tai - ne Uosto direkcijos kaltė.
Dar viena problema - Uosto direkcijai jau priskirtos rezervinės teritorijos. Bet kokie veiksmai, atliekami jose, turi būti derinami su Uosto direkcija. Tačiau, pasak E. Gentvilo, Klaipėdos apskrities viršininko administracija anksčiau kažkaip apsieidavo be derinimų, užtat dabar jose iškyla daugybė problemų.
Viešbutis uosto pariby
Vietoj buvusio "Auroros" kino teatro, esančio visai šalia uosto, UAB "Kaminera" ketina statyti viešbutį. Pasak E. Gentvilo, visi leidimai tam buvo duoti, o Uosto direkcija buvo paskutinė, kuri derino tuos dalykus. Jai jau nieko kito nebeliko, kaip išsikovoti porą pakeitimų, ir suderinti. Pasak E. Gentvilo tie pakeitimai tokie, kad "Kaminera" įsipareigojo niekada nekelti jokių protestų dėl uosto plėtros. Anot uosto vadovo, tokių priemonių imtasi todėl, kad neatsitiktų taip, kaip su Mėsos kombinatu. Jis buvo pastatytas seniai, gerokai vėliau prie jo priartėjusių gyvenamųjų namų gyventojai pradėjo rėkti, kad jis jiems trukdąs gyventi. Kitaip sakant, apsidrausta, kad pastatyto viešbučio savininkai nepareikalautų uosto pasitraukti.
Teritorijos inventorizuojamos
Šių metų balandžio 16 d. susisiekimo ministro E. Masiulio įsakymu iš įvairių institucijų, Klaipėdos krovos kompanijų atstovų buvo sudaryta darbo grupė. Jos uždavinys - inventorizuoti uosto rezervines teritorijas, išsiaiškinti, kokie jų plotai yra likę laisvi, kokie jose yra statiniai ir kas ten vyksta šiuo metu.
Komisijos nariai laikosi tos nuomonės, kad prie apskritojo stalo turi sėsti Uosto direkcijos, Apskrities administracijos, Klaipėdos savivaldybės ir net prokuratūros atstovai ir aptarti visus rezervinių teritorijų niuansus, kad ateityje nekiltų jokių teisinių, turtinių ir kitokių problemų. Bandoma vieną kartą išsiaiškinti, į kokias teritorijas gali pretenduoti uostas, kad tarp miesto ir uosto valdžios atstovų nebeliktų nereikalingos trinties.
Komisijos nariai mano, kad detalieji teritorijų ar sklypų planai gali būti rengiami negaištant laiko, tik turi būti labai aiškiai nustatyta, kas turi teisę būti detaliojo plano organizatoriumi, ar toji teisė kam nors perduodama, ar ne.
Teritorijos "plonėja"
2,5 ha uosto rezervinės teritorijos prie šiaurinio molo buvo palikta uosto žemės jungčiai su giliavandeniu uostu. Ji turėjo būti paimta uostui tik pradėjus giliavandenio uosto projektavimo darbus. Manyta, kad joje registruotų statinių nėra. Tačiau AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) l. e. p. generalinis direktorius Juozas Benetis informavo, kad KLASCO joje turi nuosavybę, t. y. yra nupirkusi vadinamąją žvejų flotilę. Nuo 2000 m. KLASCO ten nuomoja žemę iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Pasak J. Benečio, nuosavybę šioje teritorijoje turi ne tik KLASCO, ten stovi ir pasieniečių stebėjimo bokštelis.
Iš 15 ha teritorijos tarp Minijos ir Nemuno gatvių iki įvažiavimo į antrąją perkėlą, kurią buvo numatyta perduoti uostui, pasirodo, realiai yra belikę tik 6,7 ha, kitur stovi gyvenamieji ir kitokios paskirties pastatai. Rengti šios teritorijos detalųjį planą trukdo ir tai, kad joje numatoma atlikti išlikusių senųjų pastatų paveldosaugos vertinimą, istorinius urbanistinius tyrimus, kurie gali trukti pusantrų metų. Iki tol buvo rengiamas ne vienas detalusis planas ir tokie reikalavimai nebuvo keliami.
Uostui plėsti skirta 17 ha teritorija tarp Minijos ir Nemuno gatvių nuo Dubysos iki Strėvos gatvių ne visa galės būti panaudota uostui, nes miesto bendruoju planu yra suformuota komercinė zona, kurios nebus galima panaudoti uosto plėtrai.
Sunku atsikratyti
Beje, ne taip paprasta išbraukti uostui nebereikalingą teritoriją iš rezervinių sąrašo. Apie 48 ha teritorija tarp Minijos gatvės, AB Vakarų laivų gamyklos ir Smeltalės upelio dar 2003 m. nuspręsta išbraukti iš uosto rezervinių teritorijų sąrašo, nes paaiškėjo, kad jos nebus galima panaudoti uosto plėtrai. 2007 m. patvirtinta, kad individualių namų bendrijos "Smeltė" teritorija turi būti išbraukta iš rezervinių teritorijų. Buvo pradėtas rengti detalusis minėtos teritorijos planas, tačiau dėl gyventojų, valtininkų ir savivaldybės reikalavimų taip ir nebaigtas. Be detaliojo plano tos teritorijos neleista išbraukti iš rezervinių teritorijų. Dabar Uosto direkcija pasamdė rangovą ir tęsia detaliojo plano rengimą. Tikimasi, jog šiemet gruodį jis bus baigtas.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą